Pastarosiomis dienomis visuomenėje itin dažnai diskutuojama apie gyvūnų laikymą butuose, jų gyvenimą miestuose ir viso to keliamą įvairialypę problematiką. Įvairaus spektro temoms atviras VJK šįkart pateikia įdomų ir savitą klubo narės Auros Petraitytės straipsnį-interviu apie keturkojus, gyvenančius tarp mūsų. Smagaus skaitymo!

---

Kai kuriems žmonėms patogus gyvenimas asocijuojasi su švariu kiemu. Sakydama "švarus" turiu omenyje, kad tokios idilės jokiu būdu negali sugadinti benamiai šunys ar katės. Švarių kiemų herojai mėgsta kviestis kitus geradarius - gyvūnų gaudytojus. Pastarųjų darbas primena animacinį filmuką: kvailas ir didelis Tomas (vaidmenį atlieka storas, plikas dėdė) vejasi Džerį (pagrindinė rolė tenka kokiam nors benamiui keturkojui). Kelios smulkmenos, kurios neminimos subtitruose: 

1. iškviesti gaudytojai susemia VISUS gyvūnus;
2. kasmet Lietuvoje užmigdoma 15000 keturkojų.

Dabartinė situacija nė iš tolo neprimena "happyendo", todėl gyvūnų mylėtojai ir entuziastai įkūrė savo prieglaudą "Lesė". Vaiva, viena iš "Lesės" savanorių, sutiko apie papasakoti daugiau.

Kuo skiriasi "Lesė" ir valstybinės gyvūnų prieglaudos?

Valstybinėse prieglaudose neretai atsiduria naminiai, kurie tiesiog išėjo pasivaikščioti. Jei gyvūnas nėra registuotas, šeimininkas galės jį atsiimti tik po keturiolikos dienų karantino. Tai pats baisiausas laikotarpis, nes per jį nesilaikoma higienos, žaibiškai plinta ligos, o didelė dalis gyvūnų miršta. Išgyvenę karantiną laikomi vieną dieną ir, jei neranda šeimininkų, yra užmigdomi.
"Lesė" gyvūnų nemigdo (išskyrus sunkius atvejus). Šauniausias dalykas yra matyti, kaip nusilpę, nuskriausti gyvūnėliai atsigauna ir iškeliauja į naujus namus vizgindami uodegėles. Naujokai pirmiausia gauna vaistų nuo kirminų, jei reikia, keliauja į veterinarijos klinikas. Po karantino jie paskiepijami ir iškastruojami. 

Ar jus remia valstybė?

Ne. "Lesė" gyvuoja tik savo rėmėjų dėka. Pagrindinis finansavimo šaltinis 2% nuo pajamų mokesčio.

Nepaisant to, Jūsų dėka jau 520 gyvūnų rado namus.

Visi čia suranda šeimininkus, tereikia laiko. 

Kaip žmogus gali tapti augintoju?

Pasirašius dovanojimo sutartį. Ji suteikia mums teisę atsiimti gyvūną, su kuriuo blogai elgiamasi. Bet dažniausiai žmonės, nusprendę gelbėti bėdon patekusius gyvūnus, o ne pirkti iš veisėjų, yra geri šeimininkai. Jie čia visada laukiami, gali skambinti ir konsultuotis iškilus įvairioms problemoms. Būtina sąlyga: naujas šeimininkas turi sutikti augintinį kastruoti.

Kodėl tai taip svarbu?

Būtų beprasmiška gelbėti gyvybes nesilaikant šios politikos. Įsivaizduok: išgelbėjame katę, o nauji šeimininkai leidžia atsivesti kačiukų - nereikalingų gyvūnų skaičius dar labiau padidėja. Vienų veisimas yra kitų smerkimas myriop, todėl vykdome programą "pagauk-sterilizuok-paleisk".

Nesupyk, bet pavadinimas skamba gana žiauriai.

Jis reiškia, kad kiemuose gyvenančias kates gaudome sterilizacijai, vakcinuojame nuo pasiutligės, dehelmetizuojame ir vėl paleidžiame į tas pačias teritorijas. Įkirptas ausies galiukas - tai sutartinis ženkas, kad katė sterilizuota ir nepateks į valstybinę prieglaudą.

Jai pasisekė... :)

Aura Petraitytė, VJK narė