„Per Sekmines daugiau nei penki tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos dalyvavo Klaipėdoje surengtame „Vilties bėgime“, renginyje, kurio tikslas – rinkti paramą Šv. Pranciškaus onkologiniam centrui. Žmonės aukojo laiką, pinigus ir jautėsi turtėjantys. Kaip ir tie, kurie gausiai aukojo nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės Haityje, Gruzijos vaikams, potvynių kamuojamai Lenkijai. Aktyviausi aukotojai tikrai nėra turtingiausi Lietuvos žmonės. Tiksliau – jie turi gerą širdį, o ne pinigų, todėl sunkmečiai jų nesužlugdo“ - apie kitą Lietuvą mums primena Andrius Navickas.
Naujienos paštu
Artimiausia VJK diskusija
KADA? liepos 18 dieną (sekmadienį), 18.00
KUR? Naručio kiemelyje (Pilies g.)
KOKIA TEMA? "Ar postmodernioje kultūroje klasikinė grožio samprata neteko prasmės? Kas XXI a. Yra grožis?"
Pastarąsias savaites vjk.lt darė apklausą norėdami pasiteirauti savo skaitytojų, ar jie vis dar pritaria Lietuvos norui įsivesti eurą po Graikijos krizės. Didžioji dauguma, net 53.13%, pritaria euro įvedimui. Tik 9.38% mano, kad reikėtų pasilaikyti litą ilgiau, kol Eurozonas šalys ras būdų, kaip spręsti Graikiškus krizinius atvejus. Taigi, net 62.51% palaiko eurą įvedimą ankstesniu ar vėlesniu laikotarpiu. Maždaug trečdalis, 31.25%, nepalaikė euro įvedimo idėjos net iki Graikijos krizė, kuri turbūt šią nuomonę dar labiau sustiprino. Tačiau verta pastebėti, kad tik 3.13% skaitytojų pakeitė savo nuomonę dėl euro ir dabar nebenori jo matyti Lietuvoje. Taigi, galima daryti išvadą, kad Graikijos krizė iš esmės Euro šalininkų ir skeptikų gretas nepakeitė, nebent privertė kai kuriuos susimąstyti ar verta jį įsivesti kaip galima skubiau.
Pastarąsia savaites VJK.LT darė apklausą, kurioje domėjosi skaitytojų nuomone apie Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą kabinti Šarūno Saukos paveikslą prezidentūroje. Daugiau nei pusė (51.22%) skaitytojų teigiamai vertino šį poelgį, 29.27 nuošimčių manė, kad paveikslas yra geras, bet jo vieta yra ne prezidentūroje. Tik 14.63% mano, kad apskritai tokį paveikslą kabinti yra blogas poelgis. Šie rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad didžioji dalis skaitytojų vertiną šį prezidentės veiksmą, kaip galimybę supažindinti visuomenę su mūsų šalies dailės genijaus darbais ir parodyti užsienio svečiams, kad mūsų šiandieninė kultūra irgi yra labai turtinga. Tačiau ketvirtadaliui skaitytojų toks poelgis pasirodė pernelyg drastiškas.
Atkreipdami dėmesį į viešojoje erdvėje gausių komentarų susilaukiančią radikalumo problematiką, Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės padalinys ELSA Vilnius kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu (ŽTSI) kovo 24 d. 15 val, ŽTSI Konferencijų salėje (Didžioji g. 5, 4a.), surengs atvirą diskusiją tema „Kur radikalumo šaknys?“. Savo poziciją reikš Lauras Bielinis, Rimas Šapauskas, Margarita Jankauskaitė, Jurgis Didžiulis, Viktoras Diawara, Edita Žiobienė, kiti visuomenės veikėjai.
Pastarąsias keletą savaičių Kopenhagos klimato konferencijos proga vjk.lt klausė skaitytojų nuomonės apie klimato kaitą. Nuomonės išsiskyrė į tris didesnes grupes. Pirmoji (24.68%) teigė, kad vyksta klimato atšilimas. Antroji (38.96%), didžiausia, manė, kad klimatas keičiasi. O trečioji (31.17%),paskutinėi, apskirtai netikėjo visa klimato kaitos akcija. Šie duomenys rodo, kad klimato atšilimo šalininkai pateikia per mažai argumentų savo pozicijai, nes tesugeba įtikinti viso labo penktadalį mūsų skaitytojų bendruomenės. Šios priežastys tai pat lemia, kad daugiausiai skaitytojų tiki tik klimato kaita, o šią nuomonę patvirtina ir mūsų patirtis - žiaurūs šalčiai Lietuvoje, masinis sniegas Anglijoje. O trečdalis, kuris netiki klimato kampanija, taip pat turi savus argumentus. Pavyzdžiui, kodėl Kopenhagoje buvo tesirūpinama tik anglies dvideginio dujų išmetimais? Taigi, lieka dar daug klaustukų apie klimato kaitą.
Gan ilgai trukusioje VJK apklausoje mes klausėme mūsų ištikimųjų skaitytojų, kurioje srityje valstybė turėtų mažiausiai taupyti formuodama 2010 metų Lietuvos biudžetą. Ryškia persvara, tai yra surinkęs 42.28%, švietimas buvo išrinktas prioritetine Lietuvos sritimi. Taigi didžioji dalis skaitytojų sutaria su VJK, kad švietimas yra valstybės ateities garantas, kuris negali būti aukojamas niekam. Gan keista, jog 11.38% siūlė visur taupyti po lygiai. Galbūt šitaip jie tikėjosi, jog tolygus karpymas bus ne toks skausimingas šaliai. Po to seka investicijos (8.94%), sveikatos apsauga (8.13%), parama verslui (7.32%), socialinė apsauga (6.5%), gyventojų saugumas (3.25%). Ši skaitytojų dalis (29.64%) teikia pirmenybę trumpalaikiams tikslams, kurie užtikrintų socialinę ramybę bei greitintų ekonomikos atsigavimą. Labiausiai nustebino nuomonės, jog negalima taupyti biurokratijos (4.88%) ir kariuomenės sąskaita (4.88%). Dabartinis valdžios aparatas yra kaip tik nežmoniškai išpūstas, su begale besidubliuojančių funkcijų, o pati biurokratija gyventojų reikalus tvarko per ilgai. Kariuomenė vis dėlto yra brangus dalykas, o turint omeny, kad vienintelė potenciali(o gal ir išvis nepavojinga?) karinė grėsmė, Rusija, irgi išgyvena ne kokius laikus.
Nors VJK kolektyvas šiuo metu yra išsibarstęs po visą Europą, bet pažadame, jog tai nesutrukdys mums vykdyti savo darbų ;)
Kviečiame Jus dalyvauti jau tradiciniu tapusiame projekte „Pilietiškumo mokykla“, kurio metu jauni žmonės vienai dienai tampa savo miestų Tarybų nariais, sprendžia aktualius miestui klausimus ir per praktika susipažįsta su vietos savivaldos veikimo principais ir darbo organizavimo metodais. Projekto metu jo dalyviai skirtinguose komitetuose sprendžia iš anksto savo pasiūlytus klausimus ir pateikia juos rezoliucijoje. Vėliau Tarybos posėdžio metu atskiri pasiūlymai yra svarstomi projekto dalyvių. Po to „Pilietiškumo mokyklos“ Tarybos nutarimai susisteminami į bendrą rezoliuciją, kuri renginio pabaigoje yra įteikiama tikrajam miesto merui. Po oficialiosios dalies moksleiviai bus pakviesti į vakarinę dalį, kurioje galės bendrauti bei aptarti projektą neformalioje aplinkoje.
Daugiau informacijos apie projektą, registracijos formą, projekto koordinatoriaus jūsų mieste kontaktus ir dar daug kitos informacijos susijusios su „Pilietiškumo mokykla“ galite rasti internetiniame tinklapyje www.pilietiskas.lt.
Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinė grupė (ELSA Lietuva) kviečia vyresniųjų klasių moksleivius dalyvauti jau tradicija tapusioje Moksleivių teisinio švietimo programoje („MTŠP 2009“). Ši programa skirta išmokyti vyresniųjų klasių moksleivius geriau orientuotis teisės aktų gausybėje, suteikti jiems žinių apie teisių ir interesų gynybos būdus bei priemones: ką daryti, kur ieškoti pagalbos, kuo vadovautis iškilus klausimams ar problemoms. Programos metu bus organizuojamas paskaitų ciklas Vilniuje ir Kaune, kuris prasidės spalio mėnesį ir vyks šeštadieniais.
Praeitą savaitę vjk.lt vykdė apklausą norėdami išsiaiškinti, kada, anot skaitytojų, Lietuvoje bus įvestas euras. Net 41,67% skaitytojų tiki, kad eurą vis dėlto pavyks įsivesti 2012 metais. Tokie skaičiai rodo, jog mūsų svetainės lankytojai iš dalies pritaria vyriausybės taupymo planui, kad pavyktų įsivesti eurą bei mano, jog artimiausiu pradės atsigauti ekonomika. Tuo tarpu 8,33 procentų skaitytojų teigia, kad euras atsiras 2013 metais, ir po 12,5 nuošimčiųi tikisi, kad tai įvyks atitinkamai 2014 ir 2015 metais. Tai, kad net trys ketvirtadaliai apklaustojų mano, kad per artimiausius 6 metus bus įvestas euras, indikuoja, kad po truputį atslūgsta žiemą ir rudenį vyravęs pesimizmas, kai nemaža dalis gyventojų nesitikėjo ekonomikos pagyvėjimo net iki 2014 metų, ir tuo pačiu pradeda ramiau vertinti padėtį ir savo galimybes. Tik 2 apklausos dalyviai manė, kad euras atsiras tik po 2016 metų, o 12,5% apklaustųjų apskritai, nemano, kad euras yra reikalingas. Taigi net 87,5 nuošimčiai vjk.lt skaitytojų pritaria Lietuvos siekiui įsivesti eurą, o toks palaikymas turėtų padėti vyriausybei greičiau pasiekti savo tikslus ir susilaukti palaikymo vykdant ne pačias populiariausias programas.
Praeitas savaites vjk.lt darė savo skaitytojų apklausą apie automobilių apmokestinimą. Gan netikėtai nuomonės labai išsiskyrė. Maždaug 15.15% apklausos dalyvių pritarė autobilių apmokestinimui, 30.3% pasisakė už senesnių nei 10 metų automobilių apmokestinimą. Apskritai 45.45 procentai pritarė automobilių apmokestinimo idėjai. Tačiau net trečdalis apklaustųjų (33.33%) nepritaria bet kokiam automobilių apmokestinimui. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad net 21.21 procentams apklausos dalyvių yra sunku pasakyti, ar verta taikyti mokesčius automobiliams. Tai rodo, kad visuomenėje vyko per mažai diskusijų šiuo klausimu ir reikia daugiau informacijos apie galimas tokio mokesčio pasėkmes, taip pat reikėtų panagrinėti ES valstybių taikomus modelius. Akivaizdu, kad su tokia nuomonių diferenciacija dar anksti imtis kažkokių realių žingsnių link mokesčių automobiliams įvedimo ir įteisinimo. Beje, reikia pabrėžti, jog kalbant apie mokestį automobiliams, būtina nustatyti, ko yra juo siekiama: atnaujinti automobilių parką, surinkti daugiau lėšų keliams tiesti ir rekonstruoti, ar apskritai sumažinti mašinų skaičių keliuose ir t.t. Taigi laukia gan įdomios diskusijos ir debatai, nes dabartinė vyriausybė žadėjo grįžti prie šio klausimo.
Visuomeninio jaunimo klubas tęsia vasarą sėkmingai startavusias diskusijas. Jau šį sekmadienį 13h ISM universitete (Arklių g. 18) Vilniuje vyks diskusija aktualia tema „Jaunimo organizacijos - tiesiog graži idėja ar labai rimtas pamatas valstybės ateičiai?“. VJK planuoja diskusijas rengti kiekvieną sekmadienį tuo pačiu metu, tad visi, kurie nori aktyviai dalyvauti jau dėliokite savo laiką taip, kad sekmadieniais turėtumėte laiko VJK diskusijoms. ;)
