Prezidento institucijos dominavimas Lietuvos politikoje: raktas į problemų sprendimą ar demokratijos laidotuvės? Dabar šis klausimas yra be galo svarbus ir aktualus. Šiuo metu mes esame pavargę nuo laisvės, kurią iš dalies pasiekėme, o kaip žinome, turimas net ir saldus vaisius yra nevertinamas- jis paprasčiausiai atsibosta ir yra išmetamas arba padedamas į šalį. Noras turėti demokratišką, laisvą nuo priespaudų visuomenę iš inercijos mus vedė beveik visą nepriklausomybės laikotarpį, bet dabar ši inercija išblėso. Tokia tendencija pastebima net ir visuomenės dalyje, kuri jau gimė suirus geležiniai uždangai. Jaučiami per kartas perduoti postsovietiniai kompleksai, kurie, prislopus norui sekti vakarais, sveiku pliuralizmu persikėlė iš pasąmonės gelmių į sąmoningus veiksmus. Paternalistinis noras, kad valstybė reguliuotų mūsų gyvenimo sritis, taip pat perdėta ir absurdiška valdžios kritika dėl to, jog patys nesusitvarkėme, liudija dar gają postsovietinę nostalgiją. Kaip tik šiuo metu mes balansuojame tarp pažangios demokratinio tipo vakarų valstybės ir autokratinės Baltarusijos valstybės modelio. Mes dabar esame lyg ekvilibristas, kuris eidamas lynu susvyravo, ir kiekvienas lyno virptelėjimas gali turėti stiprų rezonansą jo balansui. Praradus balansą ekvilibristui teks būti sugautam tvirtom diktatūros rankom be galimybės dar kartą bandyti eiti savarankiškai.

Atkreipdami dėmesį į viešojoje erdvėje gausių komentarų susilaukiančią radikalumo problematiką, Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės padalinys ELSA Vilnius kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu (ŽTSI) kovo 24 d. 15 val, ŽTSI Konferencijų salėje (Didžioji g. 5, 4a.), surengs atvirą diskusiją tema „Kur radikalumo šaknys?“. Savo poziciją reikš Lauras Bielinis, Rimas Šapauskas, Margarita Jankauskaitė, Jurgis Didžiulis, Viktoras Diawara, Edita Žiobienė, kiti visuomenės veikėjai.