„Per Sekmines daugiau nei penki tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos dalyvavo Klaipėdoje surengtame „Vilties bėgime“, renginyje, kurio tikslas – rinkti paramą Šv. Pranciškaus onkologiniam centrui. Žmonės aukojo laiką, pinigus ir jautėsi turtėjantys. Kaip ir tie, kurie gausiai aukojo nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės Haityje, Gruzijos vaikams, potvynių kamuojamai Lenkijai. Aktyviausi aukotojai tikrai nėra turtingiausi Lietuvos žmonės. Tiksliau – jie turi gerą širdį, o ne pinigų, todėl sunkmečiai jų nesužlugdo“ - apie kitą Lietuvą mums primena Andrius Navickas.
Naujienos paštu
Artimiausia VJK diskusija
KADA? liepos 18 dieną (sekmadienį), 18.00
KUR? Naručio kiemelyje (Pilies g.)
KOKIA TEMA? "Ar postmodernioje kultūroje klasikinė grožio samprata neteko prasmės? Kas XXI a. Yra grožis?"
LSAS kviečia studentus prieš apsisprendžiant, kam skirti savo balsą Europos parlamento rinkimuose susipažinti su jaunaisiais kandidatais į Europos parlamentą diskusijoje š. m. birželio 1 d., o iki tol siųsti rūpimus klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti jaunimo atstovai, kandidatuojantys į Europos parlamentą.
Jaunimui ir studentams rūpimi klausimai bus gvildenami LSAS rengiamoje diskusijoje su kandidatais į Europos parlamentą, pirmadienį, birželio 1 d. 17.00 val. Vilniaus Gedimino technikos universitete (Pylimo g. 26/1).
Politologo Virginijaus Savukyno komentaras apie parlamentarų Pauliaus Saudargo ir Petro Luomano pasiūlymą bausti iki trejų metų laisvės atėmimu už stribų ir partizanų sulyginimą bei abejojimą sovietų ar nacių režimų padariniais. "Kas mes esame, jei išbraukiame partizanų kovas? Ogi prisijungusi prie Sovietų sąjungos valstybėlė, kurios prezidentas gėdingai pabėgo. Ir tik XX amžiaus pabaigoje sėkmingai susiklosčius geopolitinėms sąlygoms gavo nepriklausomybę, kurios nemoka vertinti. Kitaip tariant, esame apgailėtinas nesusipratimas, o ne valstybė."
Aktyvaus politologo ir alfa.lt apžvalgininko Kęstučio Girniaus straipsnis, apie būtinybę reformuoti VSD. "Praėjus pusmečiui po naujos valdančiosios koalicijos sudarymo, konservatoriai nesiima rimtesnių žingsnių VSD pertvarkyti ir įgyvendinti savo įsipareigojimus rinkėjams. Kurį laiką neveiklumą buvo galima teisinti, nurodant, kad prezidentas Valdas Adamkus priešinsis reformoms, bet politinė konjunktūra jau keičiasi."
Gegužės 20 d. Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrime Lietuva pakilo iš 36 į 31 vietą 57 valstybių reitinge, paskui save pirmą kartą palikdama Estiją, Lenkiją bei euro zonos naujokę Slovėniją. Šveicarijoje veikiančio Tarptautinio vadybos vystymo instituto (International Institute for Management Development - IMD) tyrimas parodė, kad Lietuvos konkurencingumą labiausiai smukdė išaugęs biudžeto deficitas, 2008 metais išsikerojusi infliacija, smukusi ekonominė plėtra, pablogėjusios verslo kreditavimo sąlygos, taip pat išaugęs nedarbo lygis bei sumenkusi tiesioginių užsienio investicijų dalis šalies bendrajame vidaus produkte, rašo 'Verslo žinios". "Lietuvos konkurencingumas sustiprėjo trijose iš keturių vertinimo kategorijų: nors šalies ekonominė būklė pablogėjo, tačiau išaugo valdžios veiklos efektyvumas, ypač viešųjų finansų politika, verslo veiklos efektyvumas, taip pat pagerėjo šalies infrastruktūra", - sakė Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinis direktorius Mantas Nocius.
Pateikiame Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto pirmakursės Dovilės Obulaitytės straipsnį apie visuomenės aktualijas bei piliečių nenorą patiems imtis asmeninės iniciatyvos kažką keisti savo šalyje.
Prieš rašydama šį straipsnį įdomumo dėlei pirmiausia peržvelgiau spaudą. Ką gi, aktualiausia tema šiuo metu Lietuvoje yra krizė ir, be abejonės, Prezidento rinkimai. Šių metu gegužės 14 dieną kaip tik Mykolo Romerio universitete klausiau D. Grybauskaitės, kandidatuojančios į Lietuvos Respublikos prezidento postą ir L. Donskio, kandidatuojančio į Europos Parlamentą, minčių apie Lietuvos valstybę ir Europą. Studentai uždavinėjo klausimus, o kandidatai buvo priversti į juos atsakyti. Mane sužavėjo eurokomisarės D. Grybauskaitės bei filosofo, visuomenės veikėjo L. Donskio paprastumas ir konkretumas. Nebuvo tuščių kalbų, kokias paprastai mėgsta mūsų politikai. Kalbėjo faktai, praktika ir intelektas. Lietuvai tikrai reikia žmogaus, puikiai besiorientuojančio Europoje. Vis tik supranacionalinė (Europos Sąjungos) teisė yra aukščiau už nacionalinę. Mažai kas tai dar supranta. Kalbėdama iš savo pozicijos, bene pirmą kartą per savo dar ganėtinai trumpą gyvenimą galiu teigti, kad vis tik atsirado kandidatų, tikrai vertų tapti svarbiausiomis valstybės bei Europos galvomis. Mažas nukrypimas - kartais pagalvoju, jog jeigu mūsų nebūtų Europos Sąjungoje, vargu ar dar ta menka tvarka, kuri vos egzistuoja valstybėje, apskritai būtų.
Rinkimų apylinkės jau atidarytos! Visuomeninio jaunimo klubas ragina visus, turinčius balsavimo teisę, išreikšti savo pilietinę poziciją ir išrinkti žmogų, kuris artimiausius penkerius metus bus mūsų šalies prezidentu.
VJK.lt puslapio dešinėje surengtuose „mini-rinkimuose“, kuriuose savo nuomonę per pastarąsias kelias savaites išreiškė kone šimtas svetainės lankytojų, užtikrintą pergalę iškovojo visose panašiose apklausose lyderiaujanti D. Grybauskaitė, kuri surinko net 76% apklausos dalyvių balsų. Gerokai atsilikęs, antroje vietoje liko A. Butkevičius (9%), trečiąją vietą užėmė V. Mazuronis (7%), o ketvirtąją – V. Tomaševskis (6%). 1% puslapio lankytojų prezidento poste norėtų matyti Č. Jezerską, o K. Prunskienės (0%) ir L. Graužinienės (0%) nepasirinko nei vienas apklausos dalyvis. Jau artėjančią naktį paaiškės, ar šios apklausos rezultatai sutaps su tikrųjų rinkimų rezultatais.
Pateikiame dar vieną šiuo metu į VJK gretas įsiliejančios Dalios Miškinytės straipsnį jau daug kartų aprašyta ir atrodytų nuvalkiota tema į kurią straipsnio autorė sugebėjo pažvelgti kiek kitu, labai įdomiu kampu.
Frazė apie maištaujantį paauglį yra prilyginama aksiomai tarsi paguoda tėvams, jog vienokie ar kitokie jauno žmogaus akibrokštai neišvengiami. Tačiau, mano manymu, ši mintis ilgainiui tampa lygties nežinomuoju, o ne jos atsakymu. Ar iš tiesų mes gebame priešintis ir ar tai darome? Gal pamažu užliūliuoti senųjų tiesų, nebematome prasmės ieškoti ir įtvirtinti naujų? Nejau nebeturėdami, ką pasakyti, geriausiu atveju tik kartojame, tai ką kitados jau šaukė gėlių vaikai, pankai ar metalistai. Pasimokėme iš jų klaidų ar tiesiog bijome savųjų?
Jau šį sekmadienį lietuviai spręs, kas artėjančius penkerius metus bus mūsų šalies veidu ir lyderiu. Iki prezidento rinkimų likus vos kelioms dienoms, o savivaldybėse jau nusitiesus išankstinių rinkimų eilėms, iš nemažą patirtį visuomeninėje veikloje turinčių aktyvių jaunų žmonių suburtas ir nuolat viešojoje erdvėje besireiškiantis Visuomeninio jaunimo klubas pristato straipsnį tiems, kurie dar dvejoja kam atiduoti savo balsą.
Prezidento rinkimų debatuose pasigedome aštrių ir konstruktyvių diskusijų apie jaunimo politikos ir švietimo problematiką, todėl gimė idėja sugalvoti penkis aktualius klausimus ir juos išsiųsti kiekvienam iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus. Šiuo savo eksperimentu siekėme išsiaiškinti ne tik kandidatų poziciją įvairiais klausimais, bet ir sužinoti, ar jiems apskritai pasirodys svarbu atsakyti į jaunimo pateiktus klausimus.
Žmogau! Nekantraudamas lauki ne tik Eurovizijos, bet ir Prezidento rinkimų bei jų rezultatų? Rinkimines laidas per televizorių geriau žiūrėtum su "mute", nes ten daug kalba, mažai pasako ir niekad nedainuoja? Tau pažįstamas jausmas, kiek ir ką gali viena naktis?
Mėgaukis Atvirų durų naktimi VU TSPMI! Gegužės 17 d. beužsidarant rinkimų apylinkėms ateik didžiąją Instituto salę! Čia pirmą kartą istorijoje visi kartu - studentai, alumnai, dėstytojai ir jų bičiuliai - stebėsime, kaip keičiasi rinkimų "turnyrinė lentelė", susitiksime su nerimaujančiais kandidatais į Prezidentus, diskutuosime, bendrausime, klausysimės gyvos muzikos ir kartu sulauksime preliminarių rinkimų rezultatų.
2,75mln. Lt Europos Sąjungos paramos gavęs Kauno technologijos universiteto profesorius Valentinas Snitka su užsienio partneriais pradeda kurti europinio lygio nanotechnologijų kompetencijos centrą. KTU Mikrosistemų ir nanotech-nologijų mokslinio centro vadovo V.Snitkos projektas "Nanomat" nurungė kelis šimtus konkurentų ir gavo įspūdingą ES septintosios "Framework" programos paramą. Pasak V.Snitkos, įgyvendinus šį projektą KTU Mikrosistemų ir na-notechnologijų mokslinis centras galės konkuruoti Europoje nanotechnologijų tyrimų srityje. KTU mokslininkai, tyrinėdami nanotechnologijas, surems pečius su užsienio šalių kolegomis - Bristolio (Jungtinė Karalystė), Helsinkio (Suomija) ir Barselonos (Ispanija) mokslininkais. "Kartu kursime Europos kompetencijos centrą ir vykdysime nanotechnologijų tyrimus: tai bus virtualus, tinklinis mokslinis centras, nes dirbsime atskirose šalyse, bet ta pačia kryptimi. Juk šiuolaikiniame pasaulyje sukoncentruoti viską, ko reikia, vienoje vietoje neįmanoma",-pasakojo V.Snitka. įgyvendinant projektą bus įdarbinti ir trys jauni Lietuvos mokslininkai. Gabiausi V.Snitkos studentai dirba užsienyje, todėl dabar profesorius įkalbinėja keletą jų grįžti. Profesorius tikisi, kad 2012 m. baigiant projektą dalis jų atradimų virs kasdieniame gyvenime naudojamomis technologijomis. ("Veidas")
Tikėjimas ir viešoji erdvė šiais laikais dažniausiai atskiriami, kiekvienam jų paliekant aiškiai apibrėžtą veikimo sritį. Savo religinius įsitikinimus žmonės linkę nutylėti, manydami, jog tai yra per daug asmeniška arba paprasčiausiai visiškai nesusiję su tiesiogine jų veikla. Kartais manoma, jog tam tikri religiniai įsitikinimai gali pasirodyti pernelyg kategoriški ir subjektyvūs, ribojantys žmogaus sprendimus. Tokia tikėjimo ir laisvės veikti nevaržomai suderinamumo problema ypač aktuali jaunimui, kuris siekia aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir pareikšti savo nuomonę. Taigi ar tikėjimas - kliūtis bei stabdys norint veikti viešojoje erdvėje? Iškyla dilema: savo religinius įsitikinimus palikti namuose ar vadovautis jais ir vykdant visuomeninę veiklą?
Šis klausimas buvo svarstomas Taizė susitikimo Vilniuje metu vykusioje paskaitoje “Tikėjimas ir įsipareigojimas visuomenėje: nuo pilietiškumo iki politikos”, kurioje iš Lietuvos ir įvairių Europos šalių susirinkę jaunuoliai kalbėjosi ir diskutavo su visuomeninių organizacijų bei valdžios institucijų atstovais : advokatu ir “ateitininkų” organizacijos nariu Vygantu Malinausku, VU dėstytoju doc. dr. Pauliumi Subačiumi bei buvusiu “Švietimo ir mokslo kaitos fondo” direktoriumi Vytautu Toleikiu. Pašnekovai teigė, jog aktyvi visuomeninė veikla neužgožia jų religinių nuostatų. Pokalbis prasidėjo nuskambėjus pirmajam klausimui: su kokiomis problemomis susiduria tikėjimą ir pilietinį aktyvumą bandantis suderinti žmogus?
LSAS kviečia studentus prieš apsisprendžiant, kam skirti savo balsą Europos parlamento rinkimuose susipažinti su jaunaisiais kandidatais į Europos parlamentą diskusijoje š. m. birželio 1 d., o iki tol siųsti rūpimus klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti jaunimo atstovai, kandidatuojantys į Europos parlamentą. 
Gegužės 20 d. Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrime Lietuva pakilo iš 36 į 31 vietą 57 valstybių reitinge, paskui save pirmą kartą palikdama Estiją, Lenkiją bei euro zonos naujokę Slovėniją. Šveicarijoje veikiančio Tarptautinio vadybos vystymo instituto (International Institute for Management Development - IMD) tyrimas parodė, kad Lietuvos konkurencingumą labiausiai smukdė išaugęs biudžeto deficitas, 2008 metais išsikerojusi infliacija, smukusi ekonominė plėtra, pablogėjusios verslo kreditavimo sąlygos, taip pat išaugęs nedarbo lygis bei sumenkusi tiesioginių užsienio investicijų dalis šalies bendrajame vidaus produkte, rašo 'Verslo žinios". "Lietuvos konkurencingumas sustiprėjo trijose iš keturių vertinimo kategorijų: nors šalies ekonominė būklė pablogėjo, tačiau išaugo valdžios veiklos efektyvumas, ypač viešųjų finansų politika, verslo veiklos efektyvumas, taip pat pagerėjo šalies infrastruktūra", - sakė Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinis direktorius Mantas Nocius.
Rinkimų apylinkės jau atidarytos! Visuomeninio jaunimo klubas ragina visus, turinčius balsavimo teisę, išreikšti savo pilietinę poziciją ir išrinkti žmogų, kuris artimiausius penkerius metus bus mūsų šalies prezidentu.
Pateikiame dar vieną šiuo metu į VJK gretas įsiliejančios Dalios Miškinytės straipsnį jau daug kartų aprašyta ir atrodytų nuvalkiota tema į kurią straipsnio autorė sugebėjo pažvelgti kiek kitu, labai įdomiu kampu.
Jau šį sekmadienį lietuviai spręs, kas artėjančius penkerius metus bus mūsų šalies veidu ir lyderiu. Iki prezidento rinkimų likus vos kelioms dienoms, o savivaldybėse jau nusitiesus išankstinių rinkimų eilėms, iš nemažą patirtį visuomeninėje veikloje turinčių aktyvių jaunų žmonių suburtas ir nuolat viešojoje erdvėje besireiškiantis Visuomeninio jaunimo klubas pristato straipsnį tiems, kurie dar dvejoja kam atiduoti savo balsą. 
Žmogau! Nekantraudamas lauki ne tik Eurovizijos, bet ir Prezidento rinkimų bei jų rezultatų? Rinkimines laidas per televizorių geriau žiūrėtum su "mute", nes ten daug kalba, mažai pasako ir niekad nedainuoja? Tau pažįstamas jausmas, kiek ir ką gali viena naktis?
2,75mln. Lt Europos Sąjungos paramos gavęs Kauno technologijos universiteto profesorius Valentinas Snitka su užsienio partneriais pradeda kurti europinio lygio nanotechnologijų kompetencijos centrą. KTU Mikrosistemų ir nanotech-nologijų mokslinio centro vadovo V.Snitkos projektas "Nanomat" nurungė kelis šimtus konkurentų ir gavo įspūdingą ES septintosios "Framework" programos paramą. Pasak V.Snitkos, įgyvendinus šį projektą KTU Mikrosistemų ir na-notechnologijų mokslinis centras galės konkuruoti Europoje nanotechnologijų tyrimų srityje. KTU mokslininkai, tyrinėdami nanotechnologijas, surems pečius su užsienio šalių kolegomis - Bristolio (Jungtinė Karalystė), Helsinkio (Suomija) ir Barselonos (Ispanija) mokslininkais. "Kartu kursime Europos kompetencijos centrą ir vykdysime nanotechnologijų tyrimus: tai bus virtualus, tinklinis mokslinis centras, nes dirbsime atskirose šalyse, bet ta pačia kryptimi. Juk šiuolaikiniame pasaulyje sukoncentruoti viską, ko reikia, vienoje vietoje neįmanoma",-pasakojo V.Snitka. įgyvendinant projektą bus įdarbinti ir trys jauni Lietuvos mokslininkai. Gabiausi V.Snitkos studentai dirba užsienyje, todėl dabar profesorius įkalbinėja keletą jų grįžti. Profesorius tikisi, kad 2012 m. baigiant projektą dalis jų atradimų virs kasdieniame gyvenime naudojamomis technologijomis. ("Veidas")
Tikėjimas ir viešoji erdvė šiais laikais dažniausiai atskiriami, kiekvienam jų paliekant aiškiai apibrėžtą veikimo sritį. Savo religinius įsitikinimus žmonės linkę nutylėti, manydami, jog tai yra per daug asmeniška arba paprasčiausiai visiškai nesusiję su tiesiogine jų veikla. Kartais manoma, jog tam tikri religiniai įsitikinimai gali pasirodyti pernelyg kategoriški ir subjektyvūs, ribojantys žmogaus sprendimus. Tokia tikėjimo ir laisvės veikti nevaržomai suderinamumo problema ypač aktuali jaunimui, kuris siekia aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir pareikšti savo nuomonę. Taigi ar tikėjimas - kliūtis bei stabdys norint veikti viešojoje erdvėje? Iškyla dilema: savo religinius įsitikinimus palikti namuose ar vadovautis jais ir vykdant visuomeninę veiklą?
