„Per Sekmines daugiau nei penki tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos dalyvavo Klaipėdoje surengtame „Vilties bėgime“, renginyje, kurio tikslas – rinkti paramą Šv. Pranciškaus onkologiniam centrui. Žmonės aukojo laiką, pinigus ir jautėsi turtėjantys. Kaip ir tie, kurie gausiai aukojo nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės Haityje, Gruzijos vaikams, potvynių kamuojamai Lenkijai. Aktyviausi aukotojai tikrai nėra turtingiausi Lietuvos žmonės. Tiksliau – jie turi gerą širdį, o ne pinigų, todėl sunkmečiai jų nesužlugdo“ - apie kitą Lietuvą mums primena Andrius Navickas.
Naujienos paštu
Artimiausia VJK diskusija
KADA? liepos 18 dieną (sekmadienį), 18.00
KUR? Naručio kiemelyje (Pilies g.)
KOKIA TEMA? "Ar postmodernioje kultūroje klasikinė grožio samprata neteko prasmės? Kas XXI a. Yra grožis?"
Visai nebloga žinia, kad šiemet bus uždaryta senoji mūsų atominė jėgainė, ir dar geresnė - kad naujoji, nežinia kada ir išvis ar bus pastatyta. Tai skatina pasidomėti, ar nėra kitų, modernesnių ir mažiau kainuojančių būdų elektros energiją gauti. Buvo nemažai kalbėta apie vėjo jėgaines, tačiau Lietuva – mažai vėjuotas kraštas, šalis, kurioje negali numatyti, iš kurios pusės vėjai papūs po kiekvienų naujų rinkimų . Tad vėjo jėgainės Lietuvai netinka. Jos neprognozuojamos, kaip ir vėjai. Mano idėja yra visiškai nauja pasaulio energetikos istorijoje, nes ji remiasi visiškai kitos kilmės elektros energijos šaltiniais. Visi yra girdėję apie elektrinį ungurį. Tai visli žuvis. Enciklopedijoje rašoma: „Peiliauodegiai unguriai (lot. Gymnotidae, angl. Naked-back knifefishes, vok. Messeraale) – iš elektražuvių (Gymnotiformes) būrio kaulinių žuvų šeima. Neturi uodegos peleko. Kai kurios rūšys turi net 4/5 kūno ilgio užimančius elektrinius organus, galinčius sukurti iki 800 voltų elektros srovę. Paplitusios Pietų ir Centrinės Amerikos gėluose vandenyse.“ Tai tiesiog pusantro metro ilgio plaukiojančios elektrinės. Japonų mokslininkai sukūrė labai atraktyvią instaliaciją. Jų Kalėdų eglutę įžiebia ir girliandą elektros srove maitina elektrinis ungurys iš čia pat po eglute pastatyto akvariumo. Sukrutėjęs ungurys smogia galingą elektros iškrovą. Kaip tą elektros iškrovą paversti elektros srove, jums atsakys kiekvienas fizikos ragavęs dvyliktokas. Taigi, mūsų idėja labai paprasta, nes geniali. Lietuva – gėlų ežerų kraštas, taigi visiškai tinkamas panašiame klimate gyvenančiai elektrinių ungurių populiacijai įžuvinti ir sėkmingai veistis. Lietuvoje taip pat labai daug uždarų, nepratekančių vandens telkinių, iš kurių mažosios plaukiojančios elektrinės niekur nepabėgs – nei į Rytus, nei į Vakarus.
Beveik visame pasaulyje yra paplitęs reiškinys, kai verslas bendradarbiauja su valdžia vykdant strateginius projektus. Jei valstybė neturi pakankamai lėšų ar jėgų pastatyti šiukšlių deginimo gamyklą, elektros jėgainę ir t.t., ji tai daro su privataus kapitalo pagalba. Kažkas Lietuvoje įvyko ir įsteigus LEO LT. Tai buvo puiki proga pradėti privataus kapitalo ir valstybinių institucijų bendradarbiavimo tradiciją mūsų Tėvynėje. Deja, mūsų 14 vyriausybė visą šį procesą padarė itin neskaidrų ir sukėlė visuomenės nepasitenkinimą neapgynus jos interesų. O štai 15 vyriausybė jau ruošiasi visą LEO LT išformuoti dėl neaiškių priežasčių (turbūt dėl populiarumo), užuot padariusi bendrovę skaidresnę ir tarnaujančią visuotinei šalies gerovei. Ką visa tai reiškia? Milijoniniai moraliniai ir materealiniai nuostoliai čia nėra patys svarbiausi. Blogiausia, jog mūsų vyriausybė netiosiogiai nusiųs tokioms kompanijoms kaip: Google, Yahoo, Toyota, Nokia, Microsoft, signalą: jei norite susigadinti savo reputaciją, patirti didelius nuostolius ir iššvaistyti savo laiką, investuokite Lietuvoje.
ISM Bakalauro studijų skyrius kviečia Jus gegužės 8 dieną į organizuojamus debatus, kuriuose dalyvaus politikai, ISM dėstytojai ir studentai bei moksleiviai iš įvairių Lietuvos mokyklų.
Kas yra ekonominė krizė? Kodėl apie ją tiek daug kalbama? Tai klausimai, kurie kyla ne vienam. Daugelis politinių sprendimų yra pagrįsti ekonominiu mąstymu ir ekonominiais argumentais, o ekonomika ir verslui palankios aplinkos kūrimas yra glaudžiai susiję su politika. Siekiant rasti tinkamus sprendimus būtinas stiprus ekonomikos ir politikos procesų išmanymas. Pasitelkę politikų žiniomis ir patirtimi bei atvira diskusija bandysime atsakyti į patį aktualiausią šiuo metu klausimą - Kaip įveikti ekonominę krizę?
Balandžio 25 d., šeštadienį, 11 val. 30 min., Kaune prasidės finalinis Nacionalinės politologijos olimpiados etapas, kuriame susirungs 20 geriausiai atrankoje pasirodžiusių 9-12 klasių mokinių iš visos Lietuvos. Renginys vyks Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44, 202 aud.).
„Finale jų lauks dvi užduotys. Pirmoji bus teorinė – moksleiviai raštu atsakinės į testo klausimus. 12-15 teisingiausiai užduotį išsprendusių mokinių susikaus žodinėje diskusijoje „Kas yra LIETUVIS: pilietybė ir tapatybė“. Temos pasirinkimą nulėmė šiemet minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis“, – teigia olimpiados organizatoriai.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje vadovė Maren Diale-Schellschmidt teigia, kad lietuviai net krizės akivaizdoje nenuleidžia rankų. „Lietuviai, norėdami kažko pasiekti, pasiraito rankoves. Lyginant su vokiečiais, lietuviai yra orientuoti į ateitį ir nusiteikę pozityviau”, - teigia moteris.
„Ypač krizės akivaizdoje lietuviai bando dirbdami kažko pasiekti ir dejuoja žymiai mažiau už vokiečius “, - savo darbo patirtimi su lietuviais dalijosi pašnekovė.
Gegužės 1-3 d. „Skalvijos“ kino centras kviečia visus besidominčius operatoriaus profesija į trumpas dirbtuves. Lietuvos kino operatorių asociacijos narys Feliksas Abrukauskas dalinsis savo patirtimi su penkiolika kino operatoriaus darbu susidomėjusių jaunuolių.
Visą savaitgalį dalyviai gilinsis ne tik į teoriją, bet atliks ir praktines užduotis. Susipažins su pagrindiniu operatoriaus darbu, daugiau dėmesio bus skirta kompozicijai ir kadruotei. Dalyviams bus pademonstruoti naudojami vaizdo perteikimo, judančių, statiškų objektų filmavimo, apšvietimo galimybių pavyzdžiai, bus supažindinama su kino kameros sandara, video formatų skirtumais.
Pastarąsias kelias savaites VJK.lt puslapio dešinėje klausėme Jūsų, kas yra politika. Daugiau nei pusšimtis apklausos dalyvių pasirinko kontrastingus atsakymus ir tai dar kartą atskleidė nevienareikšmišką požiūrį į politiką. Daugiausiai apklausos dalyvių (40%) teigė, kad politika – tai taikiomis diskusijomis paremtas bendrų reikalų tvarkymas, bet jau antroje vietoje (28%) atsidūrė atsakymo variantas, kuriame buvo teigiama, kad politika – tai nešvarus, skandalingas, pilnas pykčių ir nesutarimų pasaulis. 11% svetainės lankytojų mano, kad politika yra pasiaukojimas vardan savo tėvynės, o 9% apklaustųjų – kad tai tėra pigus karjeros siekimas. Tiesa, nei vienas apklausos dalyvis (0%) nepasirinko atsakymo varianto „man visiškai nusispjauti į politiką“. Dėkojame apklausos dalyviams ir kviečiame dalyvauti naujoje apklausoje puslapio dešinėje.
Nuo kitų metų visos Europos Sąjungos (ES) narių valdžios įstaigos, savivaldybės, viešąsias paslaugas teikiančios bendrovės turės pirkti tik ekologiškus automobilius, o nuo 2011 m. – už tyčinius veiksmus, dėl kurių rimtai pakenkiama aplinkai, visoje ES turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.