„Per Sekmines daugiau nei penki tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos dalyvavo Klaipėdoje surengtame „Vilties bėgime“, renginyje, kurio tikslas – rinkti paramą Šv. Pranciškaus onkologiniam centrui. Žmonės aukojo laiką, pinigus ir jautėsi turtėjantys. Kaip ir tie, kurie gausiai aukojo nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės Haityje, Gruzijos vaikams, potvynių kamuojamai Lenkijai. Aktyviausi aukotojai tikrai nėra turtingiausi Lietuvos žmonės. Tiksliau – jie turi gerą širdį, o ne pinigų, todėl sunkmečiai jų nesužlugdo“ - apie kitą Lietuvą mums primena Andrius Navickas.
Naujienos paštu
Artimiausia VJK diskusija
KADA? liepos 18 dieną (sekmadienį), 18.00
KUR? Naručio kiemelyje (Pilies g.)
KOKIA TEMA? "Ar postmodernioje kultūroje klasikinė grožio samprata neteko prasmės? Kas XXI a. Yra grožis?"
Ar nepastebėjote, kad stebint nacionalinių rinktinių futbolo rungtynes galima įžvelgti tam tikrus tautos charakterio bruožus? Štai neseniai vykusiose rungtynėse tarp Lietuvos ir Prancūzijos tuo buvo galima įsitikinti. Kai mūsų rinktinė praleido įvartį 67 minutę, susidarė įspūdis, kad viskas sustojo. Komanda nebežinojo, ką daryti, dingo koncentracija, pasipylė klaidos, o stadionas nutilo iki pat rungtynių pabaigos. Betgi dar buvo visos 25 minutės. Kodėl sustojome? Kodėl negalėjome, toliau bandyti įmušti įvartį?
Bet pažvelkime, kaip mums sekėsi tvarkytis savoje valstybėje. Kiek kartų įvairūs bandymai, kažką keisti baigdavosi iš karto, kai tik atsirasdavo nors mažytė problemėlė. Nekilnojamo turto mokestis sustojo, nes nesusitarė dėl tarifo; kovoti su krize iš anksto pritrūko valios; statyti atominę jėgainę, kai sužinome, jog dabartinė užsidarys, o ne tada, kai gresia energijos badas ir t.t....
Tad panašumų yra. Belieka tikėtis, kad išmoksime kovoti iki paskutinės minutės.
Seimo nariai ar Seimo narių grupės, siūlančios išformuoti "Leo LT", turi argumentuotai pateikti konkrečią viziją, kas, kaip ir kada pastatys naująją Atominę elektrinę. Jeigu tos seimūnų grupės apskritai nepritaria naujos AE statybos idėjai, tuomet turi pateikti konkretų planą, kaip ir kokiomis sąlygomis po IAE uždarymo Lietuva apsirūpins papildoma elektra. Išformavimas vardan išformavimo niekur nenuves. Žinoma, Maximos "pažabojimas" skamba herojiškai ir ne tik patinka liaudžiai, bet šiuo konkrečiu atveju netgi suartina poziciją su opozicija. Tačiau kiek iš to išloštų Lietuvos ekonomika?
Artūrui Zuokui prabilus apie rinkimų teisės suteikimą šešiolikmečiams, siūlau pradėti nuo mažesnių žingsnelių: leiskime patiems šešiolikmečiams humanitarams apsispręsti ir, jeigu yra poreikis, atsisakyti priverstinio matematikos mokymo 11-12 klasėse. Pagrindinės matematinės žinios, suteikiamos iki dešimtos klasės, yra pakankamos norint "ateityje nugyventi pilnavertį gyvenimą", "susiskaičiuoti pinigėlius". Paklauskite, pavyzdžiui, Donskio ar Jokubaičio, kokią įtaką būsimoms jų studijoms, profesijoms ir gyvenimams padarė mokyklinės trigonometrijos studijos, logaritmai, integralai.. Motyvuotiems humanitarams (motyvuotiems, nes profiliavimas yra motyvuotas bendrosios ateities krypties pasirinkimas) tikrai būtų naudinga neįdomiai "stumiamą" laiką išnaudoti prasmingai, pavyzdžiui, atsidėti literatūros, kritinių straipsnių skaitymui ir pan.
Analogiškai galima būtų kalbėti apie "tiksliukus" varginantį priverstinį lietuvių literatūros mokymą paskutinėse gimnazinėse klasėse (išplėstinis literatūros kursas), tačiau čia sudėtingiau, nes dvyliktos klasės pabaigoje privalomas gimtosios kalbos egzaminas. Taigi čia reikalinga platesnė diskusija.
Turi abejonių, ar verta studijuoti Lietuvoje? Nori būti tikras, kad studijos Lietuvoje – vertos Tavęs? Manai, kad daugiau galimybių ir geresnių sąlygų tobulėti Lietuvos aukštajame moksle trūkstą?
Koncerto organizatoriai šūkiu „DABAR arba niekada“ siekia paskatinti įstatymų leidėjus neatidėlioti visai šaliai gyvybiškai svarbių studijų ir mokslo klausimų sprendimo. Kartu norima aktyvinti visą visuomenę – kiekvieną, kurį palies planuojama aukštojo mokslo pertvarka. Nemokamame grandioziniame renginyje už permainas aukštajame moksle dainomis pasisakys tokie žinomi ir mėgiami atlikėjai bei grupės, kaip Deivis, Živilė Ba, „InCulto", „Happyendless“, „Biplan", „Saulės kliošas“, „Weekends“ ir kiti.
Remiantis Charles Darwin evoliucijos teorija, pasaulyje išlieka stipriausi. Išlieka tie, kurie atlaiko gamtos lemiamus pokyčius, geriausiai ir greičiausiai prisitaiko prie kintančios aplinkos. Išlikimo siekis skatina tobulėjimą – gyvūnai priversti evoliucionuoti, atsiranda naujos rūšys. Darwin teorija byloja, kad žmogus atsirado nulemtas evoliucijos. Kokia evoliucijos forma jį veikia 21-ame amžiuje?
Prisitaikymas prie naujų autoritetų
Jei ankščiau išlikti buvo lemta tiems, kas geriausiai prisitaiko prie gamtos, tai šiuo laikotarpiu išlikti pasmerkti tie, kuriems menka užduotis pasirodo susilieti su plačia visuomenės jūra ir būti mažyčiu jos intaku, neturinčiu reikšmės josios mastui. Išlieka galvojantys taisyklingai. Išlieka neišsiskiriantys iš visumos, nesvarbu, ar šioji pilka, ar spalvota. Visuomenė nepripažįsta kitokių ir tik šiems numirus pavadina juos genijais. Gal ir suprantama – juk mases kur kas lengviau valdyti ir nukreipti pelningam veiksmui.
Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas tarptautinis Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD–2007. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje, palyginti su kitų Europos šalių pateiktais duomenimis, per ketverius pastaruosius metus sumažėjo tabako, alkoholinių gėrimų ir reguliarus narkotikų vartojimas tarp 15-16 metų amžiaus mokinių. Tyrimas šiandien tuo pačiu metu taip pat pristatytas visose 35 šalyse, kuriose buvo atliekamas. Lietuvoje nė vienos cigaretės nesurūkė 29 proc. tokio amžiaus mokinių, Latvijoje – 20 proc., Estijoje 25 proc. 15-16 metų mokinių. (Visų tirtų 35 šalių šio rodiklio vidurkis – 42 proc.)
Tyrimas parodė, kad tabako gaminių prieinamumas Lietuvos mokiniams, jų vertinimu, taip pat šiek tiek sumažėjo. 73 proc. 15-16 metų mokinių 2007 metais teigė, kad panorėję jie gana lengvai arba labai lengvai galėtų įsigyti cigarečių (2003 m. taip manančių mokinių buvo net 94 proc.). Nuo 2003 iki 2007 m. tarp 15-16 metų amžiaus Lietuvos mokinių pagal daugelį tyrimo parametrų sumažėjo alkoholio vartojimas. Beje, tarp berniukų alkoholio vartojimas sumažėjo labiau, negu tarp mergaičių. Populiariausi Lietuvos mokinių alkoholiniai gėrimai – sidras ir kokteiliai. Sumažėjo alaus ir stipriųjų gėrimų vartojimas. Tarp paauglių Lietuvoje sumažėjo girtumo atvejų. Taip pat sumažėjo ir šių atvejų dažnumo mergaičių ir berniukų grupėse skirtumai.
Atrodo, kad bręsta naujas ir gana didelis konfliktas visuomenėje; viena iš "pop" konfliktinių temų - homofobija.
Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Gender Loops vaikų ikimokyklinio ugdymo programa, į kurios ugdymo turinį įtrauktas ir dėstymas apie homoseksualinius santykius, bus įdiegiama darželiuose. Kas tai? Homoseksualinių santykių skatinimas? Mažų vaikų mąstymo prievartavimas? O gal puikus žingsnis link tolerantiškos visuomenės kūrimo?
Tad ką jūs atsakytumėte į temos teiginį?
P.S. Vyskupų laiškas dėl Gender Loops programos įdiegimo ir N. Vasiliauskaitės atsakas į vyskupų laišką.
Viena iš didžiausių dabartinės Vyriausybės problemų, kaip jau buvo pastebėta, yra komunikacija. Vienas labai simptomiškas pavyzdys iš V. Savukyno interviu su A. Kubiliumi laidoje "Savaitė" (2009 03 22), kai premjeras bandė paaiškinti, kodėl Lietuvai ir jos piliečiams naudinga būsto renovavimo programa. Pasak A. Kubiliaus, tai 1) padidins nacionalinį saugumą, nes mažės atsivežtinių energetinių išteklių poreikis, taigi priklausomybė nuo Rusijos; 2) gyvenamųjų būstų vertė gerokai padidės, todėl nuo to bus geriau gyventojų vaikams ir anūkams; 3) turėsime žymiai modernesnius namus (čia, matyt, apeliuojama į estetiką?). Na, viskas gal ir gražu, bet kam taip sudėtingai? Nejaugi negalima žmonėms tiesiai šviesiai pasakyti jiems ypatingai svarbių žodžių: renovavus būstą, GEROKAI MAŽIAU MOKĖSITE UŽ VIENO KVADRATINIO METRO APŠILTINIMĄ. Viskas. Kam dabar ta estetika rūpi? Vaikai ir anūkai? Nacionalinis saugumas? Ne! Dabar visiems labiausiai rūpi sava kišenė ir duonos riekelė.
Panašiai kaip ir su gremėzdišku antikrizinio plano naudos aiškinimu, dėl kurio Vyriausybės darbo pradžioje kilo tiek daug nepasitenkinimo. O reikėjo kalbėti labai paprastai: jeigu ne antikrizinis planas, NEBUS IŠ KO MOKĖTI PENSIJŲ. NEBUS IŠ KO MOKĖTI ATLYGINIMŲ. JEIGU DAR NORITE GAUTI ALGAS BEI PENSIJAS, MES JUMS SIŪLOME ANTIKRIZINĮ PLANĄ. Ir tada jau visa kita tirada, su pagrįstais kaltinimais Kirkilo vyriausybei ir šaltiems globaliniams vėjams. O ne atvirkščiai. Man, kaip paprastam piliečiui, nusišvilpt, kad kažkas kažkada kažką padarė blogai. Man rūpi, kas vyksta dabar. O dabar situacija labai (pa)prasta - antikrizinis planas su mokesčių padidinimu, arba NEBUS ATLYGINIMŲ IR PENSIJŲ. Kodėl taip sunku užakcentuoti tokius svarbius dalykus?
Šiandien labai daug žmonių sieja savo viltis su turbūt naująja Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Visi tikisi oligarchijos sunaikinimo, monopolių išardymo, Seimo darbo efektyvinimo, saugumo struktūrų atskaitomybės tautai. Bet ar tai nėra dar vienas neigiamas mūsų bruožas? Eilinį kartą išryškėja mūsų kraštutinumas. Atsiradus naujam lyderiui iš jo tikimasi 12 Heraklio žygių per 1 mėnesį. Darant reformą visi nori sukurti tokią, kuri mus per 1 naktį iš Europos periferijos padarytų pasaulio lydere. Bet susidūrus su eilinėmis biurokratinėmis problemomis, kurios yra NEIŠVENGIAMOS, mes iš karto puolame į neviltį, t.y. kitą kraštutinumą. Spėju, jog po Dalios Grybauskaitės inauguracijos didžiajai daliai gyventojų, siejančių savo „puikaus gyvenimo viltis“ su nauja šalies vadove, atsibudus kitą rytą ir pastebėjus, kad šaldytuvas ir toliau tuštėja, atlyginimas nepakito, o Seime ginčai nesustojo, vėl kils milžiniškas noras rėkti, kad valdžioje sėdi vagys su vilko dantimis, o pačios prezidentės reitingai turėtų kristi. Kada suvoksime, jog nėra idealios aukštojo mokslo reformos, kuri VU padarytų Harwardo lygio? Kada suvoksime, jog reikės ne vienos ir ne dviejų reformų šiam tikslui įgyvendinti? Tad atėjo pats laikas, pradėti mąstyti racionaliai ir siekti įgyvendinti mažus, bet tvirtus pažangą garantuojančius žingsnelius.
Paskutinėje apklausoje VJK.LT lankytojų klausėme, ar jie pritartų idėjai svarbiausius mokyklų klausimus spręsti referendumais. Absoliuti dauguma – 70% – pritarė šiai idėjai, nes, jų nuomone, tai paskatintų moksleivius domėtis ne vien savo individualistiniais poreikiais, bet ir bendruomeniniais. Vadinasi, augtų mokinių pilietiškumo jausmas. Tuo pačiu mokyklos administracijos sprendimai taptų skaidresni, nes atsidurtų visų mokinių akivaizdoje, ir mažiau sprendimų būtų priimama "po kilimu". 25% atsakiusiųjų mano, jog referendumai – nepatikima priemonė spręsti mokyklų problemas, nes esą didžioji dauguma mokinių nesidomi viešaisiais reikalais ir būtų pernelyg didelė prabanga pasitikėti tokių mokinių sprendžiamąja galia. 5% lankytojų nebuvo tvirtai apsisprendę, ar referendumas yra tinkama priemonė spręsti svarbiausius mokyklų klausimus.
Visuomeninio jaunimo klubas, matydamas aiškų pritarimą referendumų mokyklose idėjai, artimiausiu metu inicijuos galimus veiksmus šia kryptimi. Tai bus arba vieša diskusija, arba rekomendacijos mokykloms, arba kitokio pobūdžio siūlymai. Jeigu turite minčių šiuo klausimu, išdėstykite jas žemiau esančiame komentarų laukelyje.
Ar nepastebėjote, kad stebint nacionalinių rinktinių futbolo rungtynes galima įžvelgti tam tikrus tautos charakterio bruožus? Štai neseniai vykusiose rungtynėse tarp Lietuvos ir Prancūzijos tuo buvo galima įsitikinti. Kai mūsų rinktinė praleido įvartį 67 minutę, susidarė įspūdis, kad viskas sustojo. Komanda nebežinojo, ką daryti, dingo koncentracija, pasipylė klaidos, o stadionas nutilo iki pat rungtynių pabaigos. Betgi dar buvo visos 25 minutės. Kodėl sustojome? Kodėl negalėjome, toliau bandyti įmušti įvartį?
Seimo nariai ar Seimo narių grupės, siūlančios išformuoti "Leo LT", turi argumentuotai pateikti konkrečią viziją, kas, kaip ir kada pastatys naująją Atominę elektrinę. Jeigu tos seimūnų grupės apskritai nepritaria naujos AE statybos idėjai, tuomet turi pateikti konkretų planą, kaip ir kokiomis sąlygomis po IAE uždarymo Lietuva apsirūpins papildoma elektra. Išformavimas vardan išformavimo niekur nenuves. Žinoma, Maximos "pažabojimas" skamba herojiškai ir ne tik patinka liaudžiai, bet šiuo konkrečiu atveju netgi suartina poziciją su opozicija. Tačiau kiek iš to išloštų Lietuvos ekonomika?
Turi abejonių, ar verta studijuoti Lietuvoje? Nori būti tikras, kad studijos Lietuvoje – vertos Tavęs? Manai, kad daugiau galimybių ir geresnių sąlygų tobulėti Lietuvos aukštajame moksle trūkstą?
Remiantis Charles Darwin evoliucijos teorija, pasaulyje išlieka stipriausi. Išlieka tie, kurie atlaiko gamtos lemiamus pokyčius, geriausiai ir greičiausiai prisitaiko prie kintančios aplinkos. Išlikimo siekis skatina tobulėjimą – gyvūnai priversti evoliucionuoti, atsiranda naujos rūšys. Darwin teorija byloja, kad žmogus atsirado nulemtas evoliucijos. Kokia evoliucijos forma jį veikia 21-ame amžiuje?
Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas tarptautinis Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD–2007. Tyrimas parodė, kad Lietuvoje, palyginti su kitų Europos šalių pateiktais duomenimis, per ketverius pastaruosius metus sumažėjo tabako, alkoholinių gėrimų ir reguliarus narkotikų vartojimas tarp 15-16 metų amžiaus mokinių. Tyrimas šiandien tuo pačiu metu taip pat pristatytas visose 35 šalyse, kuriose buvo atliekamas. Lietuvoje nė vienos cigaretės nesurūkė 29 proc. tokio amžiaus mokinių, Latvijoje – 20 proc., Estijoje 25 proc. 15-16 metų mokinių. (Visų tirtų 35 šalių šio rodiklio vidurkis – 42 proc.)
Viena iš didžiausių dabartinės Vyriausybės problemų, kaip jau buvo pastebėta, yra komunikacija. Vienas labai simptomiškas pavyzdys iš V. Savukyno interviu su A. Kubiliumi laidoje "Savaitė" (2009 03 22), kai premjeras bandė paaiškinti, kodėl Lietuvai ir jos piliečiams naudinga būsto renovavimo programa. Pasak A. Kubiliaus, tai 1) padidins nacionalinį saugumą, nes mažės atsivežtinių energetinių išteklių poreikis, taigi priklausomybė nuo Rusijos; 2) gyvenamųjų būstų vertė gerokai padidės, todėl nuo to bus geriau gyventojų vaikams ir anūkams; 3) turėsime žymiai modernesnius namus (čia, matyt, apeliuojama į estetiką?). Na, viskas gal ir gražu, bet kam taip sudėtingai? Nejaugi negalima žmonėms tiesiai šviesiai pasakyti jiems ypatingai svarbių žodžių: renovavus būstą, GEROKAI MAŽIAU MOKĖSITE UŽ VIENO KVADRATINIO METRO APŠILTINIMĄ. Viskas. Kam dabar ta estetika rūpi? Vaikai ir anūkai? Nacionalinis saugumas? Ne! Dabar visiems labiausiai rūpi sava kišenė ir duonos riekelė.
Šiandien labai daug žmonių sieja savo viltis su turbūt naująja Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Visi tikisi oligarchijos sunaikinimo, monopolių išardymo, Seimo darbo efektyvinimo, saugumo struktūrų atskaitomybės tautai. Bet ar tai nėra dar vienas neigiamas mūsų bruožas? Eilinį kartą išryškėja mūsų kraštutinumas. Atsiradus naujam lyderiui iš jo tikimasi 12 Heraklio žygių per 1 mėnesį. Darant reformą visi nori sukurti tokią, kuri mus per 1 naktį iš Europos periferijos padarytų pasaulio lydere. Bet susidūrus su eilinėmis biurokratinėmis problemomis, kurios yra NEIŠVENGIAMOS, mes iš karto puolame į neviltį, t.y. kitą kraštutinumą. Spėju, jog po Dalios Grybauskaitės inauguracijos didžiajai daliai gyventojų, siejančių savo „puikaus gyvenimo viltis“ su nauja šalies vadove, atsibudus kitą rytą ir pastebėjus, kad šaldytuvas ir toliau tuštėja, atlyginimas nepakito, o Seime ginčai nesustojo, vėl kils milžiniškas noras rėkti, kad valdžioje sėdi vagys su vilko dantimis, o pačios prezidentės reitingai turėtų kristi. Kada suvoksime, jog nėra idealios aukštojo mokslo reformos, kuri VU padarytų Harwardo lygio? Kada suvoksime, jog reikės ne vienos ir ne dviejų reformų šiam tikslui įgyvendinti? Tad atėjo pats laikas, pradėti mąstyti racionaliai ir siekti įgyvendinti mažus, bet tvirtus pažangą garantuojančius žingsnelius.
Paskutinėje apklausoje VJK.LT lankytojų klausėme, ar jie pritartų idėjai svarbiausius mokyklų klausimus spręsti referendumais. Absoliuti dauguma – 70% – pritarė šiai idėjai, nes, jų nuomone, tai paskatintų moksleivius domėtis ne vien savo individualistiniais poreikiais, bet ir bendruomeniniais. Vadinasi, augtų mokinių pilietiškumo jausmas. Tuo pačiu mokyklos administracijos sprendimai taptų skaidresni, nes atsidurtų visų mokinių akivaizdoje, ir mažiau sprendimų būtų priimama "po kilimu". 25% atsakiusiųjų mano, jog referendumai – nepatikima priemonė spręsti mokyklų problemas, nes esą didžioji dauguma mokinių nesidomi viešaisiais reikalais ir būtų pernelyg didelė prabanga pasitikėti tokių mokinių sprendžiamąja galia. 5% lankytojų nebuvo tvirtai apsisprendę, ar referendumas yra tinkama priemonė spręsti svarbiausius mokyklų klausimus. 
