„Per Sekmines daugiau nei penki tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos dalyvavo Klaipėdoje surengtame „Vilties bėgime“, renginyje, kurio tikslas – rinkti paramą Šv. Pranciškaus onkologiniam centrui. Žmonės aukojo laiką, pinigus ir jautėsi turtėjantys. Kaip ir tie, kurie gausiai aukojo nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės Haityje, Gruzijos vaikams, potvynių kamuojamai Lenkijai. Aktyviausi aukotojai tikrai nėra turtingiausi Lietuvos žmonės. Tiksliau – jie turi gerą širdį, o ne pinigų, todėl sunkmečiai jų nesužlugdo“ - apie kitą Lietuvą mums primena Andrius Navickas.
Naujienos paštu
Artimiausia VJK diskusija
KADA? liepos 18 dieną (sekmadienį), 18.00
KUR? Naručio kiemelyje (Pilies g.)
KOKIA TEMA? "Ar postmodernioje kultūroje klasikinė grožio samprata neteko prasmės? Kas XXI a. Yra grožis?"
Turime kalbėti ne vien apie ekonomikos, istorijos bei pilietinio ugdymo pamokų kokybę mokyklose. Kas darosi su istorijos olimpiada? Kas kuria jos turinį? Vienintelė "tradicinė" olimpiada (nes pradedamos organizuoti ir "Pilietiškumo", "Politologijos" olimpiados, kurių vertinimo komisijų sudarymas taip pat kelia nemažų abejonių), kurioje galima paskatinti mokinius "pilietiškai mąstyti", analizuoti praeities problemas, istorinius įvykius, o ne vien "sudiktuoti", "iškalti" ir pan.
Kas per klausimas istorijos olimpiadoje - kuris iš šių autorių NEPARAŠĖ knygos apie Mindaugą? Bumblauskas. Gudavičius. Baranauskas. Sasnavičius. Žmonės, baikim juokus vieną dieną :D Čia vadinasi kritinis mąstymas? Ar analitinis? Analitinis gal?
Labai dažnai tenka išgirsti, kad mūsų valdininkai yra atitrūkę nuo tikrovės, verslui trūksta lankstumo, drąsos ir išminties. Tai yra labiau požiūrio aspektas, o ne valdžios ar įmonės direktoriaus sprendimo įtaka. Kodėl taip yra? Atsakymo toli ieškoti nereikia. Pažiūrėkime, ar mūsų mokyklose mokiniai yra ruošiami gyvenimui, konkurencijai. Akivaizdu, kad ne. Moksleiviai yra priversti mokytis nereikšmingas formules, faktus, prigrūsti smegenis niekam nereikalingom smulkmenom. Tad nereikia stebėtis, kad po to išaugę ir pradėję dirbti jie nėra iniciatyvūs ar ambicingi, bijo rizikuoti ir yra neišradingi. O baisiausia, jog pasikalbėjus su kai kuriais mokytojais ir pasiūlius daugiau daryti projektų, mažiau mokytis faktų, užsiimti darbu, kuris reikalauja mąstymo ir išradingumo, tenka susidurti su didele opozicija. Taigi, jei norime gelbėti ekonomiką, privalome iš pradžių reformuoti švietimo sistemą, nes visur daug lemia požiūris. Ką galima pasiekti su dabartiniu: pesimizmas, skepticizmas, baimė veikti, nenoras rizikuoti ir būti išradingiems?
Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė aukštojo mokslo studijų paskolų sistemai tobulinti pateikė savo siūlymus dėl paskolų sistemos pertvarkos principų.
Pagrindinis paskolų sistemos pertvarkos tikslas – užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą, sudarant galimybes skolintis visiems studentams, kuriems reikia paskolos. Kaip buvo skelbta anksčiau, valstybė ateinančiais mokslo metais numato visiškai finansuoti 21 tūkst. pirmakursių studijas: 10 tūkst. universitetuose ir 11 tūkst. kolegijose. Tam bus skiriama 70 mln. Lt, arba trečdaliu daugiau nei pernai. Likusiems norima užtikrinti galimybes gauti lengvatines paskolas, kad studentai galėtų susitelkti ties studijomis užuot ieškoję pragyvenimo šaltinio.
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia preliminarius skaičius, koks galės būti maksimalus studijų krepšelis.
Planuojama, kad pirmosios pakopos (bakalauro, profesinio bakalauro) nuolatinės, arba vadinamosios dieninės, formos studijų krepšelio maksimalus dydis kolegijose svyruos nuo 3 361 Lt per metus (religijos mokslų, teisės, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 Lt per metus (muzikos studijos), universitetuose – nuo 4 031 Lt (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos). Nustatant šiuos dydžius laikytasi nuostatos, kad pigiausioms ir brangiausioms studijoms skiriama maksimali lėšų suma neturėtų skirtis daugiau kaip 5 kartus.
Absoliuti dauguma studentų (93 proc.) pateks į tas studijų sritis, kur krepšelis svyruoja nuo 3361 Lt iki 7922 Lt per metus.
Kalba sakyta Viliaus Bartninko, Lietuvos mokinių parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko bei Visuomeninio jaunimo klubo valdybos nario, šiandien, vasario 20 d., Lietuvos parodų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5) vykusioje Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotoje konferencijoje “Studijuok Lietuvoje”:
Gera diena visiems čia susirinkusiems. Esu Vilius Bartninkas, Lietuvos mokinių parlamento Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.
Pagaliau. Pagaliau baigta „imituoti" reformas ir pereita prie jos įgyvendinimo. Aukštojo mokslo pertvarka - tai svarbi, kartu jautriai paliesianti reforma studentus, akademikus, o kartu ir mokinius. Kalbėdamas Lietuvos mokinių vardu, noriu pabrėžti, kad mokiniai tikisi ir laukia esminės aukštojo mokslo pertvarkos, kuri turi išsiveržti iš užburto reformų rato...
Kultūros ministerija (kartu su VEKS) turi vieningai nuspręsti ir vieną kartą aiškiai visiems pasakyti - ar kultūros sostinės renginiai skirti plačiajai visuomenei, ar elitui. Štai skaitinėju alfa.lt ir aptinku, kad Kultūros ministerija iš finansuojamųjų projektų šalina "Gatvės muzikos dieną", "B2Gether" ir "Bunkerį" - projektus, ne tik prieinamus daugeliui žmonių, bet dar ir jiems įdomius. Vietoje to palieka sakralinės muzikos festivalį, Londono simfoninio orkestro programą ir pan. - renginius, pritrauksiančius žymiai mažiau žmonių, skirtus elitinei grietinėlei. Dar daugiau. Čia jaučiame totalų spjūvį į veidą Lietuvos jaunimui. Jaunimui "B2Gether" jau tapo 'topiniu' renginiu, kur susitinka visi. "Gatvės muzikos dieną" jaunimėlis taip pat pamėgo. Be to, Kultūros ministerija veikiausiai pinigų neskirs ir projektui "Menas netikėtose erdvėse", kur labiausiai besireiškianti socialinė grupė taip pat buvo jaunimas (nors buvo daug diskusijų dėl pačio renginio turinio).
Viskas būtų gerai, jeigu Kultūros ministerija (kartu su VEKS) aiškiai nubrėžtų bendrosios programos prioritetus. Nes dabar, sutikite, kažikoks chaosas susidarė.
P.S. Vilkaitis jau seniai savo arogancija pralenkė Valinską, tik niekas to dar nepastebėjo :)
Šiandien (vasario 18 d.) priešpiet Vilniuje buvo oficialiai pristatyta akcija „Darom 2009”. Ši švarinti savo aplinką lietuvius kviečianti ekologinė akcija vyks balandžio 18 d. visoje šalyje. Tą pačią dieną šiukšles rinks ir Estijos, Latvijos, Lenkijos bei Sankt Peterburgo gyventojai. Visuomeninio jaunimo klubas (VJK), vienijantis jaunus žmones, aktyviai besireiškiančius viešojoje erdvėje bei nevyriausybinių organizacijų veikloje, yra neabejingas gamtosaugos problemoms ir aktyviai jungsis prie šios akcijos.
Gan keistai atrodo žmonių susirūpinimas gamta. Juk pats žmogus yra gamtos dalis. Tad galima teigti, kad žmogus, susirūpinęs gamta, iš tiesų nerimauja dėl savo ir likusios žmonijos elgesio. Galbūt tai iš dalies paaiškina, kodėl pasaulio galingieji nesiruošia kovoti su aplinkosaugos problemomis. Jei jau nusprendei priešintis gamtos teršimui, automatiškai esi priverstas perdėlioti savo prioritetus, vertybes, pažiūras. Kai politikai atsako, kad kova prieš globalinį atšilimą ar vandens taršą yra per brangi ir stabdo ekonomiką, jau galima susidaryti vaizdą apie jų tikruosius prioritetus ir buvimo valdžioje tikslą. Lygiai tas pats galioja ir kitiems, kurie tingi numesti popierėlį į šiukšlių dėžę, rūšiuoti atliekas ir t.t.
Šiandien dažnai tenka išgirsti nuomonę, kad šiuolaikinis žmogus neturi laiko skaityti knygų. Bet užtat randa laisvą "valandėlę" pašokti per naktį klube, prisigerti ir pagiriotis, stebėti nuogybes per televiziją, klaidžioti pilkuose prekybos centrų labirintuose. Tad ar tikrai neturime laiko skaityti knygas?
Solidus vertų dėmesio tekstų paketas:
Turime kalbėti ne vien apie ekonomikos, istorijos bei pilietinio ugdymo pamokų kokybę mokyklose. Kas darosi su istorijos olimpiada? Kas kuria jos turinį? Vienintelė "tradicinė" olimpiada (nes pradedamos organizuoti ir "Pilietiškumo", "Politologijos" olimpiados, kurių vertinimo komisijų sudarymas taip pat kelia nemažų abejonių), kurioje galima paskatinti mokinius "pilietiškai mąstyti", analizuoti praeities problemas, istorinius įvykius, o ne vien "sudiktuoti", "iškalti" ir pan. 
Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė aukštojo mokslo studijų paskolų sistemai tobulinti pateikė savo siūlymus dėl paskolų sistemos pertvarkos principų.
Šiandien (vasario 18 d.) priešpiet Vilniuje buvo oficialiai pristatyta akcija „Darom 2009”. Ši švarinti savo aplinką lietuvius kviečianti ekologinė akcija vyks balandžio 18 d. visoje šalyje. Tą pačią dieną šiukšles rinks ir Estijos, Latvijos, Lenkijos bei Sankt Peterburgo gyventojai. Visuomeninio jaunimo klubas (VJK), vienijantis jaunus žmones, aktyviai besireiškiančius viešojoje erdvėje bei nevyriausybinių organizacijų veikloje, yra neabejingas gamtosaugos problemoms ir aktyviai jungsis prie šios akcijos.
