„Per Sekmines daugiau nei penki tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos dalyvavo Klaipėdoje surengtame „Vilties bėgime“, renginyje, kurio tikslas – rinkti paramą Šv. Pranciškaus onkologiniam centrui. Žmonės aukojo laiką, pinigus ir jautėsi turtėjantys. Kaip ir tie, kurie gausiai aukojo nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės Haityje, Gruzijos vaikams, potvynių kamuojamai Lenkijai. Aktyviausi aukotojai tikrai nėra turtingiausi Lietuvos žmonės. Tiksliau – jie turi gerą širdį, o ne pinigų, todėl sunkmečiai jų nesužlugdo“ - apie kitą Lietuvą mums primena Andrius Navickas.
Naujienos paštu
Artimiausia VJK diskusija
KADA? liepos 18 dieną (sekmadienį), 18.00
KUR? Naručio kiemelyje (Pilies g.)
KOKIA TEMA? "Ar postmodernioje kultūroje klasikinė grožio samprata neteko prasmės? Kas XXI a. Yra grožis?"
Visą praėjusią savaitę VJK.lt puslapio dešinėje klausėme jūsų nuomonės apie sausio viduryje prie Seimo kilusias riaušes. Ryški balsavusių dauguma riaušes vertina neigiamai ir mano, kad tai paprasčiausias chuliganizmas, kuriuo nieko nebus pasiekta. Šį atsakymo variantą pasirinko net 83% balsavusiųjų. Visgi atsirado ir teigiamai riaušes vertinančių žmonių (17%), kurie mano, kad tai puikus įspėjimas valdžiai. Nuomonę šiuo klausimu turėjo visi balsavusieji, tačiau nė vienas iš jų nemanė, kad protesto akcija buvo visiškai nereikalinga.
Jau keletą dienų puslapio dešinėje prašome jūsų įvertinti literatūros pamokų kokybę mokykloje.
Šiais laikais R. Descarte'o posakį "Mąstau, vadinasi, esu" vertėtų keisti į "Veikiu, vadinasi, esu". Nieko neveikdamas žmogus šiandien eventualiai nusmenga į visišką nebūtį. Neužtenka vien mąstyti. Negali būti "privatus intelektualas" (A. Sverdiolo nukaltas terminas "Santaros-Šviesos" konferencijoje 2008) ir tiesiog tūnoti savo namų kertelėje, užsiimti begaliniu mąstymu. Privalai kalbėti, privalai bent trumpam išeiti iš namų, privalai judėti, privalai eiti kažkur su draugais, turi pokštauti, turi eiti į diskusijas, neužtenka tik parašyti straipsnį - vidinis "aš" taria, kad turi kažkur išspausdinti/patalpinti. Turi skaityti, turi rašyti, turi kažką kurti, turi kažkaip susirankioti informaciją iš išorinio pasaulio. Visa tai yra nuolatinis veikimas. Nesustodamas turi kažką veikti. O visokie sapaliojimai "važiuok kažkur į kaimą/dykumą/džiungles, atsisėsk po medeliu ir jausk pasaulio būtį, gamtos grožį, mąstyk" galioja labai neilgai. Mes vis vien turime nuolat kažką veikti. Mes esame nuolat determinuojami kažką veikti.
Sausio pabaigoje "Atgimimas" kviečia ketvirtą kartą rašyti Nacionalinį diktantą
Sausio 24 d. šeštadienį, nuo 11 val. vyks Nacionalinio diktanto pirmasis turas. Savaitraštis „Atgimimas“, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei kiti šio renginio globėjai jau ketvirtą kartą kviečia Lietuvos gyventojus, po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius ir visus lietuvių kalbos mylėtojus dalyvauti šioje lietuvių kalbos puoselėjimo šventėje.
Priešiški šūkiai, dūžtantys Seimo langai, tyžtantys kiaušiniai, aidintys šūviai ir ašarinės dujos. Per jau beveik devyniolika Nepriklausomybės metų dar nieko panašaus Lietuvoje nėra buvę. Antradienį (sausio 13-ąją) ramiai paminėjome devynioliktąsias tragiškų 1991 metų įvykių metines, kai tūkstančiai lietuvių vieningai gynė Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ir šalies laisvę, o vos po kelių dienų, tos pačios savaitės penktadienį (sausio 16-ąją), Seimas buvo užpultas mūsų pačių šalies piliečių. Visuomeninio jaunimo klubas (VJK) nėra abejingas šalyje vykstantiems įvykiams ir nusprendė išsakyti savo poziciją. Mūsų klubas kupinas įvairiai mąstančių ir skirtingą nuomonę turinčių narių ir šis opus atvejis nebuvo išimtis. Pateikiame daugumos narių palaikomą poziciją.
Kiekvieną vakarą skiriu laiko apžvelgti dienos įvykius. Skaitau spaudą, žiūriu vakaro žinias. Pastaruoju metu tai daryti darosi baugu. Su nerimu laukiu, kokią per naktį gimusią reformą išvysiu. Gal apmokestinsime vidurinį mokslą? Uždrausime spaudą? O gal atkursime baudžiavą? Iš naujosios Vyriausybės galime tikėtis visko. Matėme, kaip buvo sužlugdyti patentininkai – žmonės, kurie aprūpino duonos kąsniu, ne tik save, bet ir savo šeimas bei sąžiningai mokėjo mokesčius valstybei. Dabar jie yra valstybės išlaikytiniai bedarbiai, kurie kasdien mina darbo biržos slenkstį. Spauda, kuri turėtų būti demokratijos ir laisvės pagrindas, šiandien yra varžoma įvairiausiais būdais. Įdomu, kad tai daro "Tautos prisikėlimo" ir "Tėvynės sąjungos" atstovai – tie patys, kurie visada juokiasi iš Rytų valstybių, kurių valdžios spaudą laiko savo tvirtame kumštyje. Negaliu suvokti Premjero A. Kubiliaus kaltinimų profesinių sąjungų atstovams, kurie neva kalti už įvykusias riaušes. Jie prieš protesto akciją ir po jos tvirtai ragino nesiimti tokių veiksmų, o dabar liko kalti. Gal tuomet išvis Lietuvoje atėjo metas uždrausti kritikuoti valdžią? Klausydamas valdančiųjų komentarų, niekaip nesuprantu ar dar ką nors jie be savęs mato ką nors išmanančius? Žmonės – kvaili, žiniasklaida – bloga, opozicija – dėl visko kalta. Turbūt tik jie tokie šventi. Žmonės skursta, žemdirbiai atakuojami antstolių, bedarbystė auga, socialinės išmokos dingsta, spauda jėga tramdoma. Kas toliau? Klausiu savęs ir visuomenės ar tai išties antikrizinis planas?
Jeigu šiuolaikinis konservatorius sakosi besiremiąs tradicija, bet nepasako - kokia, galime matyti beribį konservatizmo reikšmių lauko išplėtimą. T.y. aš pats, pozicionuodamas save kaip konservatorių, galiu išsirinkti iš plataus "tradicijos" reikšminio lauko tą tradiciją, kuri man patinka. Nors tradicijos negalima tapatinti su istorija, tačiau imkime hipotezę, jog tradicija yra viskas, kas buvo iki šiol. Tokiu atveju šiuolaikinis konservatorius, sakydamas, kad remiasi tradicija (bet nesukonkretindamas, kokia), teoriškai gali remtis ir nacionalizmo, ir liberalizmo, ir socializmo, ir komunizmo ideologinėmis tradicijomis (priklausomai nuo to, apie kokią visuomenę kalbame), nes juk tai buvo ir iki šiol turi pasekėjų (apie liberalizmo visuotinumą bei įtaką nėra ko ir kalbėti). Sutinku, skamba absurdiškai. Bet tradicija yra slidus žodis, todėl kiekvienam konservatoriui, teigiant tradicijos reikšmę savajai pasaulėžiūrai, derėtų sukonkretinti ir aiškiai sudėlioti taškus ant "i". Antraip - lengva su(si)klaidinti. Pavyzdžiui, kiekvienas iš TS-LKD narių galėtų aiškiai įvardinti, kuri konservatizmo atmaina jiems priimtinesnė: Burke'o, Tocqueville'io ar Oakeshott'o. Arba, pavyzdžiui, kuris politinis lyderis jiems imponuoja: Disraeli, Thatcher ar David Cameron. Kitaip kyla pagrįstos spėlionės (ypač lyginant įvairių konservatorių politines pažiūras projekte www.manobalsas.lt), jog gal kai kuriems labiau imponuoja visai su konservatizmu nesusiję autoriai ar "tradicijos".
Vakar mes jau padavėme į teismą Vyriausybę būtent už tai, kad ji riaušes išprovokavo savo neproporcingu atsakuį minios reikalavimus. Buvo panaudota neproporcinga ir neadekvati jėga. performed by Algirdas Paleckis
Visą praėjusią savaitę VJK.lt puslapio dešinėje klausėme jūsų 
Sausio pabaigoje "Atgimimas" kviečia ketvirtą kartą rašyti Nacionalinį diktantą
Priešiški šūkiai, dūžtantys Seimo langai, tyžtantys kiaušiniai, aidintys šūviai ir ašarinės dujos. Per jau beveik devyniolika Nepriklausomybės metų dar nieko panašaus Lietuvoje nėra buvę. Antradienį (sausio 13-ąją) ramiai paminėjome devynioliktąsias tragiškų 1991 metų įvykių metines, kai tūkstančiai lietuvių vieningai gynė Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ir šalies laisvę, o vos po kelių dienų, tos pačios savaitės penktadienį (sausio 16-ąją), Seimas buvo užpultas mūsų pačių šalies piliečių. Visuomeninio jaunimo klubas (VJK) nėra abejingas šalyje vykstantiems įvykiams ir nusprendė išsakyti savo poziciją. Mūsų klubas kupinas įvairiai mąstančių ir skirtingą nuomonę turinčių narių ir šis opus atvejis nebuvo išimtis. Pateikiame daugumos narių palaikomą poziciją.
