„Per Sekmines daugiau nei penki tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos dalyvavo Klaipėdoje surengtame „Vilties bėgime“, renginyje, kurio tikslas – rinkti paramą Šv. Pranciškaus onkologiniam centrui. Žmonės aukojo laiką, pinigus ir jautėsi turtėjantys. Kaip ir tie, kurie gausiai aukojo nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės Haityje, Gruzijos vaikams, potvynių kamuojamai Lenkijai. Aktyviausi aukotojai tikrai nėra turtingiausi Lietuvos žmonės. Tiksliau – jie turi gerą širdį, o ne pinigų, todėl sunkmečiai jų nesužlugdo“ - apie kitą Lietuvą mums primena Andrius Navickas.
Naujienos paštu
Artimiausia VJK diskusija
KADA? liepos 18 dieną (sekmadienį), 18.00
KUR? Naručio kiemelyje (Pilies g.)
KOKIA TEMA? "Ar postmodernioje kultūroje klasikinė grožio samprata neteko prasmės? Kas XXI a. Yra grožis?"
Spektaklio visuomenės pastebėjimas (arba kitaip suvokimas, garsiai išreiškiamas visuomenei) yra ne kas kita, kaip to paties spektaklio neatskiriama dalis.
Kaltinimas populizmu yra naujasis populizmas, lygiavertis ankstesniajam, t.y. klasikiniam populizmo apibrėžimui.
[2008-11-27] Kada pagaliau mūsų žiniasklaida išmoks prieš kritikuodama pasiūlyti alternatyvas? Kiek galima šaukti vardan šaukimo? Kiekvienas kas netingi pasinaudoja proga „apvaryti“ antikrizinį planą, nors puikiai žino, kad alternatyvų nėra. Tačiau niekas nežino, jog toks lojimas žmones, kurie daro gera Lietuvai, paverčia irzliais, viskuo nusivylusiais ir piktais žvėrimis.
Visuomeninio jaunimo klubas pateikia labai svarbaus ir įdomaus teksto ištraukas. Teksto autorius - buvęs Lieporių vidurinės mokyklos auklėtinis Tadas Varpučinskas, už šį darbą 2006 metais gavęs Vytauto Landsbergio fondo rašinių konkurso pirmąją premiją. Nuoširdžiame rašinyje dėstomos mintys - nesenstančios vertės.
1.Mokykla - ne šiaip įstaiga. Ar mes tikrai tą suvokiame? 2.Statistinis moksleivis neidealizuoja (greičiau išvis nevertina) žinių kaupimo kaip vertybės, nes savo niūrioje kasdienybėje neturi (veikiau neieško) galimybių, kaip gautas žinias pritaikyti praktiškai. Pasidygėjimas, arba kiekvieną akimirką stiprėjantis supratimas, jog tavo žinios realiai jau yra kažkieno anksčiau sugromuliuotos ir sukramtytos, žlugdo ir vimdo žmogų. Šiuo atveju kūrybiškumą skatintų praktinis žinių panaudojimas, arba tų žinių pagalba kuriamas naujas kūrinys. PRAKTIKA mokykloje ženkliai sumažintų skaičių tų, kurie kiekvieną rytą spausdami žadintuvo mygtuką nusišypsotų, o ne siaubo perkreiptu veidu gultųatgulėti gerų penkių minučių (tai tarsi kažkokia kompensacija), ar apskritai pramiegotų (tam tikra prasme nubaustų mokyklą). Pvz., humanitarams praktika būtų kasdienės aptariamo įvykio diskusijos tarpusavy per istorijos pamokas, o ne bergždžias diktuojamo teksto nurašinėjimas į sąsiuvinį. 3.Valdžios atstovai (norėjau rašyt valstybė) neva skatina jaunuomenės pilietiškumą, kuomet dauguma jų patys kenkia pilietinei visuomenei.
Savitas ir gana radikalus Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidento Remigijaus Šimašiaus straipsnis apie valstybės globą žmonėmis ir to pasekmes.
Povilas Žielys savo straipsnyje aptaria garsaus rusų leidinio „Meždunarodnaja žiznj“ nuomonę apie Baltijos šalių istoriją ir valstybingumą.
Gruzijos visiems pagailo ir skyrė jai 1-ą vietą vaikų eurovizijoje. O ką reiškia Lietuvos 3-a vieta? Nejaugi URM'o riksmai atnešė naudos? Galgi akimirksniui pabudo "žemyno sąžinė"?
Kaip esu minėjęs anksčiau, didžiausia vertybė yra užsienio politikos tęstinumas”, - tokiais žodžiais mus pasitinka naujasis užsienio reikalų ministras. Kažką panašaus galima rasti ir istorijos vadovėliuose apie sovietmetį. Tiesa, tuomet nebuvo valdančiųjų kaitos. Bet šiaip ar taip esmė išlieka ta pati. Tęsti, alternatyvų nėra. Tęsti, negalima keisti. Lyg tai būtų užkoduota... Genuose? Ne, ne, tai tikrai ne sovietmečio palikimas, tiesiog mes turime atskirą kunigaikštystę J. Tumo-Vaižganto g. 2.
Kaip įprasta, praeitą šeštadienį įvyko VJK diskusija. Diskusijos temos: Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009 bei Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimas. Bandėme aptarti, kaip šiuo metu yra ruošiamasi priimti šį iššūkį, kuris gali Lietuvą tiek išgarsinti, tiek sugadinti mūsų reputaciją Europoje, koks menas turi būti naudojamas, kas turėtų jį kurti, kaip į renginius įtraukti kuo platesnę visuomenės dalį. Vyko iš tiesų labai įdomi diskusija, kurioje buvo išsakyti labai įvairūs ir originalūs požiūriai bei pasiūlymai, kaip turėtų atrodyti šis nepaprastai reikšmingas mūsų miestui ir šaliai renginys.