Rudenišką penktadienio vakarą (rugsėjo 26 dieną) pilnutėlėje Atviros Lietuvos Fondo salėje įvyko pirmoji Visuomeninio jaunimo klubo (VJK) suorganizuota politinių debatų konferencija „Ideologijos ir vertybės“. Į konferenciją susirinkęs jaunimas stebėjo įdomią, kelių valandų trukmės politikos profesionalų diskusiją apie partijų ideologijas ir konkretų jų taikymą, sprendžiant valstybės problemas. Diskusijoje netrūko ne tik rimtų minčių, bet ir juoką kėlusių replikų bei šaižių komentarų, skirtų oponentams.

Diskusijoje dalyvavo visų svarbiausių Lietuvos politinių partijų atstovai: socialdemokratas Juozas Olekas, konservatorius Andrius Kubilius, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius, socialliberalas Algirdas Monkevičius, Liberalų ir centro sąjungos narys Jonas Čekuolis, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys ir kiti garbūs svečiai. Diskusiją moderavo žinomas žurnalistas, politologas Virgis Valentinavičius ir VJK pirmininkas Simas Čelutka.

...

Ką tik perskaičiau A. Račo komentarą. Jis mane privertė susimąstyti: ar asmens cinizmas skirtas kitam asmeniui, tam tikrai institucijai, ar piliečių grupei, kuri komentatoriaus yra šiek tiek nemėgstama, taip giliai yra persmelkęs individo sąmonę, jog priverčia daryti akivaizdžias logines klaidas dėl tikslo tiesiog imti ir pakomentuoti. Gana primityviai ir neskoningai yra išreiškiama ironija bažnyčiai ir autoriui stinga elementarios nuovokos, kad visos interesų grupės turi teisę reikšti savo nuomonę, nori to Račas, ar nenori. Jei vyskupai nori pareikšti savo solidarumą per rinkimus tai labiau sveikintinas nei peiktinas žingsnis turint omeny, kad rinkėjų aktyvumas yra menkas, o taip pat tai yra bažnyčios pilietiškumo išraiškos forma.

"Kaip galėjo mano turtas padidėti, jei gaunu tik atlyginimą, o ne "stumiu" įstatymus? Kas jus nustebino - ar kai kurių Seimo narių sąžiningumas? Už atlyginimą, kurį man moka Lietuvos Seimas, neįsigijau nei namo, nei automobilio, maitinuosi saikingai, į auksines keliones nevykstu. Jokių kitų pajamų negaunu, verslo neturiu, nes esu mokslininkė, o mokslininkai Lietuvoje yra šuns papas", - komentuoja "darbietė" Jadvyga Zinkevičiūtė savo turtą, kuriai vieninteliai seime per ketverius metus turtas nei padidėjo, nei sumažėjo. Plačiau apie tai šio pirmadienio žurnale "Veidas" Nr. 38.

Visuomeninio jaunimo klubo valdybos narys Marius Poškus rugsėjo 5-12 dienomis buvo išvykęs į tarptautinį projektą „Dialogas tarp kultūrų“, kuris vyko Vokietijoje. Pateikiame dienoraščio forma Mariaus parašytus antros dienos įspūdžius:

Antroji diena prasidėjo ankstyvą šeštadienio rytą. Išlipę iš lovų nuskubėjome į dušus, vėliau prie pusryčių. Po jų prasidėjo oficialioji programa, per įvairiausius žaidimus stengėmės geriau pažinti vieni kitus, įsiminti dalyvių vardus (tai tikrai nebuvo lengva, nes buvo per 40 svečių iš skirtingų valstybių). Po lengvos rytinės „mankštos“ pasiskirstėme į grupes. Visos jos nagrinėjo vieną ir tą pačią, tačiau tikrai įdomią temą – „kultūrų skirtumai“. Buvo smagu dalintis žinomais stereotipais apie kitas šalis, o dar įdomiau išgirsti įdomių nuomonių apie Lietuvą. Keletą jų pateiksiu: lietuviai labai nemėgsta atvykėlių iš Rusijos, esame krepšinio tauta, Lietuvos merginos vienos gražiausių ir kiti. Mūsų kaimynai estai tradiciškai gavo lėčiausios valstybės stereotipą, tačiau vėliau jį puikiai paneigė. Apie Lenkiją vyravo daug juoko sukėlęs klausimas: kodėl verta važiuoti į Lenkiją? Atsakymas: nes ten stovi tavo mašina. :)

Taip smagiai ir nepiktai pašiepę įvairias Europos valstybes sulaukėme pietų. Po to lietuvaičių kompanija susirinko į vieną kambarį ir ėmė svarstyti kada gi atvyks mūsų taip laukiami lagaminai? Tačiau staiga mintis išblaškė Agnės mintis: „Chebryte, jūs man patinkat ir noriu daugiau nuotykių su jumis. Gal lekiam naktį į Hamburgą?“ Visų akys sužibo. Tuomet supratau, jog mūsų nuotykiai dar net neįpusėjo. Kiaurą dieną svarstėme, kaip gi mums pasprukti iš stovyklavietės? Ką pasakyti vadovui? Ir, galiausiai, kaip po galais, ten nusigauti? Grįžus į darbo grupes, dirbti buvo sunku, vis galvojome kaip pabėgimą atlikti nepriekaištingai ir, kad niekas apie tai nė nesuuostų. Atsitiko dar vienas puikus dalykas – per trumpą pertraukėlę pastebėjom atvykstančią mašiną, subėgome aplink ją ir supratome, kad tai buvo oro kompanijos automobilis, kuris atvežė mūsų lauktus lagaminus. Visa tai dar labiau padidino mūsų ambicijas pamatyti didelį miestą naktį.

...

Susipainiojai partijų programose ir ideologijose? Tau jau atsibodo beprasmiai skandalai ir sąmokslo teorijos? Nežinai už ką balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose? Visuomeninio jaunimo klubas (VJK) rugsėjo pabaigoje organizuoja politinių debatų konferenciją „Ideologijos ir vertybės“. Šios konferencijos tikslas – aptarti pagrindinių partijų vertybines nuostatas ir ideologinius principus, kuriais grindžiami politiniai valdžios sprendimai, kuriama mūsų valstybės ateitis. Konferencijos moderatorius – žurnalistas Virgis Valentinavičius.

„Priešrinkiminė politikų kova dažnai paskęsta blizgančiose reklamose ir populistinėse agitacijose, todėl būtina rimtai išsiaiškinti, kaip partijų atstovai suvokia ideologijų paskirtį kasdienėje praktikoje, kaip skirtingos vertybės formuoja politikų pasaulėžiūrą bei politinių programų turinį, – teigia VJK pirmininkas Simas Čelutka. – Gal iš tikrųjų niekas nesiremia jokiomis ideologijomis? Galbūt visi politiniai sprendimai priimami remiantis šaltu pragmatizmu ir užkulisiniais susitarimais? Įdomu, kurios partijos žaidžia garbingai, o kurios išsižada visų savo principų? Būtent šie ir kiti klausimai bus svarstomi konferencijos metu“.

Konferencijoje kviečiamas dalyvauti pilietiškas, valstybės reikalams neabejingas Lietuvos jaunimas ir kiti visuomenės nariai, norintys iš arčiau susipažinti su Lietuvos politinių partijų ideologiniais prioritetais. Konferencijoje žada dalyvauti visų svarbiausių Lietuvos politinių partijų lyderiai.

Visuomeninio jaunimo klubo valdybos narys Marius Poškus rugsėjo 5-12 dienomis buvo išvykęs į tarptautinį projektą „Dialogas tarp kultūrų“, kuris vyko Vokietijoje. Šiuose mainuose dalyvavo po 5-6 atstovus iš septynių valstybių: Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos ir Lietuvos. Kelionėje netrūko įspūdžių, kurie dienoraščio forma bus pristatyti cikle įdomių rašinių. Pirmasis iš jų Jūsų dėmesiui:


Pirmoji diena. Nuotykiai prasideda.


Kelionė prasidėjo gražų penktadienio rytą. Penki Lietuvos atstovai susirinko Vilniaus oro uoste, "pridavė" savo lagaminus ir nuėjo iki laipinimo vietos. Kadangi turėjome dar šiek tiek laiko, nutarėme susipažinti ir vienas kitam pasipasakojome. Įdomiausia buvo tai, jog 3 iš 5 dalyvių priklausė skirtingoms politinėms organizacijoms. Eglė Vaišvilė - jauniesiems socialdemokratams, Jonas Ignatavičius - jaunųjų konservatorių lygai, o grupės vadovas Marius Poškus - jaunųjų socialliberalų sąjungai. Iš pradžių nuogąstavome, jog tai gali pakenkti mūsų kaip komandos santykiams. Vis tik jau po kelių akimirkų supratome, jog baimintis neverta.

...

Dar vasarą pradėjau ir neseniai baigiau išsamų straipsnį apie liepą priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, šalmus, liemenes ir visą dviratininkų situaciją mūsų šalyje. Šis straipsniukas publikuojamas čia. Sudominimui pateikiu jo pradžią:

Nusprendei pasivažinėti dviračiu? Nepamiršk šalmo! O jeigu jau tamsoka – užsimesk šviesą atspindinčią liemenę! Jei to nepadarysi, pažeisi įstatymą ir, sustabdžius policijai, turėsi mokėti baudą. Dar nežinojai? Patikėk, aš nejuokauju. Pačiame vasaros įkarštyje, liepos pirmąją dieną, kai daugelis mūsų išvertę pilvus gulėjome paplūdimiuose ar kitaip leidome laisvas dienas, įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos, kuriose nurodytos minėtos naujovės. Ar jų tikrai reikėjo? Internetinėje ir kitose erdvėse užvirė aršios diskusijos šia tema. Šiame straipsnyje be jokios išankstinės nuomonės ir iš esmės nagrinėjama esama situacija.

Visai neseniai tapau studente. Geras jausmas. Neįtikėtinai geras. Tapimas vieno geriausių Lietuvos universiteto dalimi kėlė manyje pasididžiavimą ir pagarbą šiai, rodos, be galo galingai institucijai. Galbūt todėl atėjau kupina jaunatviško entuziazmo bei naivaus lūkesčio, jog būtent čia įgysiu nepaprastai aukšto lygio išsilavinimą, gausiu tai, ko jokia mokykla ar vietinės reikšmės bei žinomumo profesinė mokykla nesugebėtų pasiūlyti. Ir tikrai…

Gražiai galvojau. Visi mes galvojome labai labai gražiai… Deja, šiandien didelės dalies tų, kurie galvojo gražiausiai jau nebėra mūsų gretose. Ne, jie neiškeliavo anapilin ir tikrai ne braškių skinti išvyko. Jie, laimėję gausybę olimpiadų, kėlę kultūros lygį, spinduliavę ryžtu ir drąsa, svajoję pakeisti pasaulį, išvyko mokytis už jūrų marių. Dalis jų grįš, o dalis… Kodėl? Tikrai ne todėl, jog nėra patriotai, priešingai, didelė dalis jų buvo arba yra ypač pilietiški savo mintimis, veiksmais ir sumanymais. Kur kas pilietiškesni už daugelį savo bendraamžių ar šiaip statistinį Lietuvos gyventoją. Žinoma, atsiras ir nesutinkančių su tokiu teiginiu, juk Lietuvoje žmonės su platesne pasaulėžiūra vis dar laikomi eretikais. Žodis išvykai vis dar laikomas žodžio išdavei sinonimu, nors sovietmečio laikas lyg ir baigėsi. Ir visai nesvarbu, nei ką esi nuveikęs tėvynės labui, nei ko sieki ar kur vėliau ketini pritaikyti svetur įgytas žinias.

Pagrindinė šio fenomenalaus protų nutekėjimo reiškinio priežastis gan paprasta - Lietuva nėra pasirengusi rūpintis talentais. Kitaip tariant, orientacija į vidutinių gebėjimo jaunuolį švietimo sistemą pačią pavertė vidutine: vidutinės pastangos, vidutinis rezultatas, vidutiniai universitetai, vidutiniai studentai, vidutinės ambicijos ir vidutiniai pasiekimai. O ir kam tie talentai? Jei žinai ir gebi daugiau, vadinasi, reikės tau specialią programą kurti, domėtis naujovėmis, individualiai dirbti ir t.t.. Deja, daugelio švietimo darbuotojų atlyginimas tam per mažas, jau nekalbant apie motyvaciją, o kartais ir kompetenciją. Savarankiškas darbas turbūt irgi negali būti labai produktyvus, kai vieno studento vadovėliams universitetas skiria 25Lt metams. Galbūt vidutiniai aukštajai to ir pakanka, bet kodėl tada taip norisi būti tarp geriausių?

...

1. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas išteisinti Kazimirą Prunskienę - tragiškas nūdienos politinės, teisminės ir, svarbiausia, etinės praktikos trombas. Tikrai nenoriu mokėti už neva "nepaprastai efektyvios" žemės ūkio politikos reklamą, o tuo labiau - už pavienio asmens savireklamą. Tegul pats ir moka. Ne už mokesčių mokėtojų pinigus.


2. Pasak A. Kulakausko, politikų rinkiminiai debatai yra tikrai reikalingi ir visai galėtų vykti televizijoje. Nesutinku. Nėra paslaptis, jog būtent televiziniuose debatuose nusileidžiama iki purvino vienas kito demonizavimo, senų "sąskaitų" suvedinėjimo, kardinaliai nukrypstama nuo pagrindinių klausimų, studija tampa politinių batalijų arena, žodžiu, visišku chaosu. Politikai, jausdami visos Lietuvos "akį" (kalbėdamas studijoje net nenumanai, kiek žmonių tave stebi per televizoriaus ekraną), pajunta galį "čia ir dabar" susitvarkyti su politiniu oponentu. Psichologinis aspektas.

Tuo tarpu mažo ratelio debatuose, kuriuose gali aiškiai identifikuoti auditorijos dydį, jautiesi kitaip, labiau pasitiki savimi, esi užtikrintas dėl to, ką kalbi. Tokioje atmosferoje galima šnekėtis ramiau, konstruktyviau, įsiklausyti vienas į kitą. Galbūt nepavyks visiškai išvengti "pasikandžiojimų" (tą vakar puikiai įrodė Artūras Zuokas), tačiau teiginiai bus paremiami vienu kitu konkrečiu pavyzdžiu ar įtikinamu argumentu, o ne dar didesne skambių lozungų lavina (vakar tą įrodė tas pats A. Zuokas).

Tad geriau eikime į gyvus debatus Rotušėje, nei žiūrėkime spaudos klubus ar tv forumus.[/b]

Šį šeštadienį Visuomeninio jaunimo klubas (toliau – VJK) Užupyje surengė diskusiją apie JAV prezidento rinkimus. Susitikimo tikslas buvo visapusiškai palyginti respublikonų ir demokratų kandidatus. Barack‘ą Obamą ir John‘ą McCain‘ą lyginome dviem aspektais: ekonominės politikos bei užsienio politikos kontekste. Taip pat stengėmės nustatyti, kuris iš kandidatų būtų naudingesnis Lietuvai. Įdomumo dėlei prieš pradėdami diskusiją surengėme balsavimą – už kurį pretendentą į prezidentus mes balsuotume (nesiremdami jokiais kriterijais). Balsai pasiskirstė tolygiai.

JAV visuomenei vidaus politikos klausimai yra itin aktualūs šiuose rinkimuose. Dauguma žmonių yra nusivylę Bush‘o administracijos veiksmais šalies viduje, kurie privedė prie būsto paskolų krizės. Tad natūralu, jog didelė visuomenės dalis savo viltis sieja su B. Obama. Pastarasis pristatė ambicingą planą, turėsiantį sustiprinti šalies ekonomiką. „B. Obama ketina pritraukti 75 milijardus dolerių per mokesčių apkarpymus pensininkams, bedarbiams, dirbančioms šeimoms. Plane taip pat minimas 45 milijardų dolerių rezervas, kuris gali būti panaudotas tuo atveju, jei ekonomika ir toliau smuktų.“- teigia CNN,- „ B. Obama taip pat ketina visiškai panaikinti mokesčius pensininkams, gaunantiems mažiau nei 50 tūkst. dolerių per metus, smulkiesiems ir pradedantiesiems verslininkams. Kita vertus, kandidatas į prezidentus žada pakelti mokesčius daugiausiai uždirbantiems“. Tuo tarpu respublikonų kandidato planas kardinaliai skiriasi nuo demokratų. J. McCain‘as tikisi atgaivinti JAV ekonomiką per naujų darbo vietų sukūrimą. Todėl McCain‘as siūlo sumažinti korporacijų pelno mokesčius nuo 35% iki 25%. Be to, jis siūlo išlaikyti dabartinius investicijų ir pajamų mokesčius.

...